Pirmadienį naujienų portalas 15min.lt jau skelbė lietuvių keliautojų įspūdžius iš kelionės po Jungtines Valstijas. Dabar antroji šio pasakojimo dalis.
Keliautojų komanda: Jonas Nainys („Zip Fm“ laidos „Jovani@Club“ vedėjas, dar žinomas kaip Jovani), Irmantas Matilionis (dar žinomas kaip didžėjų komandos „Flaxen Beats“ narys No Evil), Dainius Kriaučiūnas, Jonas Gilys ir Danas Sergejevas, per 16 dienų žeme ir oru įveikė 30 738 kilometrus.
Pavėlavus išgelbėjo... krepšinis
Po viešnagės Niujorke su trumpa išvyka į Filadelfiją laukė skrydis į žydrų paplūdimių karaliją – Majamį. Pavėlavome į oro uostą, tiksliau – atvykome likus 45 minutėms iki skrydžio. Taip nutiko todėl, kad Niujorkas išties labai labai didelis. Oro uoste mus informavo, kad niekaip nespėsime į savo lėktuvą, nes dar reikia spėti patikrinti bagažą. Baimės akys didelės. Užlindome į eilę prie „check in“ ir aiškinome darbuotojui, kad jis turi mums padėti. Sakėme: „Mes iš Lietuvos. Pavėlavome, bet turim kažkaip patekti į šitą lėktuvą“. Mūsų nuostabai darbuotojas atsakė: „O, lietuviai. Jasikevičius, Kleiza. Aš jus įsodinsiu į šitą lėktuvą“. Va taip mums ir pasisekė.
Saulėti paplūdimiai ir žydra jūra
Nusileidę Majamį supratome, kad klimatas čia visai kitoks ir labai karšta. Vos susiradę motelį ir išsikrovę daiktus keliavome prie vandens. Mūsų laukė Atlanto vandenynas. Vanduo jame 28 laipsnių šilumos, labai žydras, paplūdimiai platūs, smėliukas baltas, pilna palmių. Žodžiu, rojus.
Tiesa, gatvėse labai daug meksikiečių, o didžioji dalis žmonių kalba ne angliškai, bet ispaniškai. Vakare nutarėme eiti į klubą. Ketvirtadienis. Beveik visur vyko r‘n‘b muzikos stiliaus vakarai. Nors ten labai karšta ir kurortas, į klubą su šortais patekti neįmanoma. Teko važiuoti persirengti. Atstovėję eilėje šiaip ne taip patekome į vidų. Įėjimas kainavo 20 JAV dolerių (apie 46 Lt). Pataikėme į „repo“ vakarėlį, tad neužsibuvome. Ieškojome toliau, tačiau garsūs klubai „Niki beach“ ir „Space“ nedirbo. „Nocturnal“ klube tą vakarą irgi buvo juodaodžių muzikos vakarėlis. Kaip vėliau sužinojome, čia tokiu metų laiku – ne sezonas.
Kitą dieną porai valandų nukeliavome į saulėtą paplūdimį, o po to išinuomoję automobilį už 56 JAV dolerius (apie 130 Lt) parai nuvykome į Kei Vestą. Tai įspūdingo grožio miestelis. Išskirtinius atsiminimus paliko ir vaizdai pakeliui į Kei Vestą – nuolat tenka važiuoti keliu, jungiančiu salas. Iš kairės ir dešinės kelio pusės vanduo. Pats Kei Vestas – tikras kurortas. Čia nėra dangoraižių, nėra didelių namų, tik daug kavinių, barų ir parduotuvėlių. O centrinė miesto gatvė panaši į Palangos J.Basanavičiaus gatvę. Naktį grįžome atgal į Majamį. Trumpai pasižvalgę mieste vykome krautis daiktų. Anksti ryte laukė skrydis į pramogų verslo meką – Los Andželą.
Žiema Los Andžele!
Į vakarinę pakrantę skridome apie 5 valandas. Los Andželas... Santa Barbara, Holivudas, Santa Monikos paplūdimys. Oro temperatūra čia buvo panaši kaip Majamyje. Labai karšta. Vietovė ten kalnuota, daug palmių ir visai šalia Atlanto vandenynas, savo bangomis glostantis daugybę paplūdimių. Čia vanduo buvo nebe toks šiltas – apie 22 laipsnius ir labiau vėjuota. Los Andželas labai didelis į plotį, o dangoraižių ne tiek daug. Savaitė prieš mums atvykstant čia oro temperatūra buvo 38 laipsniai karščio. Mums lankantis jau prasidejo „žiema“ ir oro temperatūra nukrito iki 26 laipsnių šilumos. Vietiniai gyventojai sakė, kad jau šalta, vaikščiojo su striukėmis. Mes, lietuvaičiai, gulėjom paplūdimyje ir deginomės.
Vieną dieną skyrėme atrakcionų parkui „Six Flags“. Sunku net nupasakoti, kokio dydžio pats atrakcionų parkas, ir dar sunkiau papasakoti, kokie įspūdingi patys atrakcionai. Tiems kas bijo aukščio ar greičio – ten lankytis nerekomenduojame. Praleidome ten visą dieną – iki sutemų šiaip ne taip išbandeme visus nevaikiškus atrakcionus. Kitą dieną pajudėjome į kazino ir naktinio gyvenimo sostinę – Las Vegasą. 428 km automobiliu.
Viso pasaulio šviesos Las Vegase
Pakeliui apėmė keistas jausmas. Išvažiavus iš Los Andželo prasideda dykumos, kalnai, jokios civilizacijos, jokios žalumos. 400 km važiavome tokia bedvasia dykuma, kol prieš akis išniro didingasis Las Vegasas. Viskas ten šviečia ir žybčioja. Las Vegasą sudaro pagrindinė gatvė apstatyta viešbučiais. Ir viskas. Čia galima gerti gatvėje (kitur negalima) ir apskritai tai – tarsi laisva šalis. Kiekviename viešbutyje yra kazino. Kazino čia tokio dydžio kaip mūsų didieji prekybos centrai. Lošia visi, o ypač daug žaidžiančių yra pensinio amžiaus. Viešbučiai Las Vegase vienas už kitą didesni, gražesni ir prabangesni. Ten yra ir Eifelio bokštas, ir Egipto piramidės, ir Venecija. Pabandėmė laimę Kazino. Praleidome ten keletą valandų. Smagu, kad apsiėjome be didesnių nuostolių, be to kai žaidi, išgerti gauni nemokamai. Tačiau jei reikėtų apibūdinti trumpai, Las Vegasas – visiškas kičas.
Benamiai miesto centre ir kelionė namo
Po audringos nakties Las Vegase važiavome pažiūrėti į Didįjį Kanjoną. Po dienos automobilyje pamatėme neįtikėtinus vaizdus. Pasigrožėję nenupasakomu reginiu vėl rengėmės į kelionę.
Naktis mašinoje ir mes jau San Diege. Tvarkingas, ypatingai švarus miestas. Visą dieną pabuvę čia vakarop patraukėme atgal į Los Andželą. Čia mūsų laukė lietuviai, suorganizavę ekskursiją po Holivudą ir miesto centrą. Keista, tačiau Los Andželas nustebino benamių gausa. Dieną jie lyg ir nepastebimi, bet naktimis pačiame miesto centre, jų pilna visur. Su miegmaišiais, netgi su palapinėmis jie miega tiesiog ant gatvės.
Vakarienei valgėme tikrą amerikietišką steiką, o rytą laukė kelionė į oro uostą ir skrydis į Čikagą (per Denverį). Belaukiant lėktuvo, paaiškėjo, kad mūsų skrydis atidėtas dėl blogo oro, tad pasiekti Čikagos nepavyks. Oro uosto darbuotojas pasiūlė skristi kitą dieną arba iš kito oro uosto po 2 val. Pasirinkome kitą oro uostą. Labai skubėjome ten ir spėjom.
Paskutinę dieną leidome Čikagoje, kurią pasiekėme vakarop. Kartu su draugais lietuviais amerikietiškai atšventėme gimtadienį vėl kirsdami steiką ir užgerdami jį burbonu. Dar viena kelionė į naktinį klubą ir „after party“ iki 8 val ryto. Vakare keliavome atgal į Varšuvą, per Londoną. Lietuva mus pasitiko be šypsenos ir šaltu klimatu. Tik va lietuviško maisto pasiilgom, nes hamburgeriai ir picos spėjo atsibosti.
