Jau anksčiau rašėme apie sidabro kasyklą, kur žmonės dirbdavo kone aklinoje tamsoje. Ją taip pat siūlome įtraukti į savo maršrutą keliaujant po Aukštutinę Sileziją.
Bobolicų pilis
Pirmoji aplankyta pilis, užkėlusi kartelę itin aukštai – Bobolicų. Pilis priklauso ekskursiją vedusio Jano Laseckio šeimai, kuri ėmėsi asmeninėmis lėšomis pagal viduramžių metodus atstatyti pastatą.
„Pilis buvo pradėta statyti 1350 metais ir baigta 1352-ais. Mums rekonstrukcijai prireikė 15 metų, tad jie tuo metu buvo greitesni, – šypteli J.Laseckis. – Pilies paskirtis buvo ginti vakarines Lenkijos sienas nuo čekų antpuolių.
Kai pradėjome darbus, pilis buvo gana prastos būklės – ji galėjo bet kada sugriūti, nes sienos darėsi vis silpnesnės. Daug ir kruopščiai dirbdami sugebėjome sutvirtinti sienas bei atkurti pilį iki dabartinio jos grožio. Tiesa, pirminė idėja buvo išsaugoti pilį privačiomis lėšomis ir tuomet padovanoti Lenkijos vyriausybei, tačiau ši nebuvo suinteresuota.“
J.Laseckis aiškina, kad pilis nėra didelė, todėl pati nebūtų atlaikiusi ilgos apgulties, tačiau pagrindinė jos paskirtis buvo būtent sienų saugojimas – priartėjus priešui, ugnies dūmais būdavo pasiunčiamas signalas Krokuvai.
„Pilies paskirtis buvo pristabdyti priešą, atitraukti jų dėmesį ir laukti atvykstančios kariuomenės“, – teigia J.Laseckis.
Bobolicų pilis stovi ant kalvos, nuo kurios matosi visai netoliese stovinti Mirovo pilis. Kaip sako J.Laseckis, tai yra vienintelės dvi pilys pasaulyje, stovinčios taip arti viena kitos.
