Nežinau kaip jums, bet man iki šiol šis filmas pramuša šypseną. Sakyčiau, jis yra trolinimo vadovėlis. Chrestomatija. Ir beje, pernai Boratas savo gerbėjams surengė neeilinę šventę – pristatė naują filmą pavadinimu „Nuostabaus kyšio įteikimas amerikiečių režimui, kad jis atneštų naudos kažkada šlovingai Kazachstano tautai“. Man ši žinia buvo kaip antros Kalėdos per metus.
Filme yra ir scenos su Donaldu Trumpu. Girdėjau šis filmas labai jį užrūstino. Aš pats jo dar nemačiau, nes dar noriu pasimėgauti laukimu. Bet kai jau nuspręsiu, kad laikas – tai bus puiki akimirka ir nors minimali kompensacija už nevykusius kelionių metus.
Praeitame pasakojime kalbėjau kaip mums sekėsi, tiksliau nesisekė apsigyventi Kazachstano sostinėje. Pasirodė, kad jei per pasaulyje dominuojančią platformą šiame mieste užsisakote nakvynę, tai nereiškia, kad ją ir turėsite. Turėkite tai galvoje ir atsarginį nakvynės variantą, jei keliausite į Astaną.
Taip, žinau, kad pavartojau Astanos pavadinimą. Iki 2019 metų būtent taip vadinosi dabartinė Kazachstano sostinė Nursultanas. Iš įpročio taip padariau – old habbits die hard. Būtent tais metais eilinį kartą buvo pakeistas sostinės pavadinimas, pagerbiant atsistatydinusį prezidentą Nursultaną Nazarbajevą.
Juokinga, kai miestai vadinami dar gyvų politikų vardais. Tai gal ir mes Kėdainius pavadinkime Viktoru, Naisius – Karbauskiu, Kauną – Visvaldu, o Druskininkus – Malinausku? O paskui pervadinkime pagal naujas madas. O gal dar Vilnių Zuoku? Nors ne, šitaip gal nereikia.
