Tokių viešbučių skaičius Turkijoje auga kas mėnesį ir labai sparčiai, štai, pavyzdžiui, Bodrume, europiečių poilsiautojų pamėgtame mieste, per kelis pastaruosius mėnesius atsidarė bent keletas tokių didelių viešbučių. Eilėje laukia pietų Turkijos pakrantė, kurioje saule ir „viskas įskaičiuota“ viešbučiais mėgaujasi lietuviai ir kiti europiečiai.
Mūsų turistai garsėja alkoholio vartojimu, atostogų romanais ir girtomis mūštynėmis, todėl islamiškojo ir europietiškojo atostogų pasaulių susidūrimas gali ateityje sukelti nemenkų nemalonumų ir problemų.
Kodėl gi turkų viešbučiai keičia orientaciją? Pasirodo, viešbučių savininkai taip elgiasi ne tik dėl finansinės krizės, kuri smogė Europai, bet ir dėl to, jog pačioje Turkijoje pagerėjo gyvenimo kokybė, o turkai pradėjo gyventi turtingiau. Čia atsirado gana stabilus ir pasiturintis musulmoniškas vidurinysis visuomenės sluoksnis. Todėl Turkija grįžta prie islamiškojo paveldo, o turkų poilsiautojams reikalingi viešbučiai, kuriuose viskas būtų „teisingai“ sutvarkyta.
Be kita ko skelbiama, jog ir kitose musulmonų valstybėse ekonominė šalių padėtis daugiau ar mažiau gerėja. Anot amerikiečių bendrovės „Dinar Standart“, kuri 2012-aisiais tyrė musulmoniškų šalių poilsio rinką, gyvenimo kokybę bei elgesio ypatybes, pasaulinė musulmoniško turizmo rinka įvertinta 125 mlrd.dolerių. Būtent todėl, turkų viešbučių savininkai nenori praleisti savo galimo pelno dalies.