Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ šiųmetinės parodos „Vaikų šalis“ organizatoriai lapkričio 23–25 dienomis kvies žinomas šeimas diskutuoti ir dalintis savo tradicijomis bei ritualais, pasakoti jų atsiradimo istorijas, kuo yra ypatingi ir padrąsinti šeimą jungiančias tradicijas kurti kitus.
Keliavimas su šeima
Simonas Urbonas, trijų vaikų tėtis, asociacijos „Super tėvai“ įkūrėjas ir socialinių tinklų žvaigždė su visa šeima jau yra apkeliavęs bent šešias šalis ir griauna įsitikinimus, kad su mažamečiais vaikais keliauti sunku. Visų pirma, jis ragina tėvus paklausti savęs, kam visgi keliauti sunkiau – vaikams, o gal jiems patiems.
„Visuomet mėgau keliauti, tad natūralu, kad šis pomėgis neapleidžia ir sukūrus šeimą. Penkiametė dukra jau yra atšventusi jubiliejinį 25-ą skrydį lėktuvu. Visi trys mano vaikai pirmą kartą skrido lėktuvu nesulaukę 3 mėnesių. Daugelis neleidžia sau nė pagalvoti, kad su mažais vaikais galima keliauti, bet o kada keliauti su vaikais jei ne tada, kai jie dar maži. Juk vėliau prasidės darželiai, mokyklos, draugai, pramogos. Nors keliaudamas vienas nesusiduri su tiek sunkumų ir nepatogumų, kaip keliaudamas su vaikais, tačiau dažniausiai keliauti sunku ne vaikams, bet tėvams su vaikais ir jų rūpesčiais“, – sako S. Urbonas ir priduria, kad po paskutinės šeimos kelionės aplink Lietuvą per 40 dienų įsitikino, jog keliauti Lietuvoje su vaikais gali būti sudėtinga dėl viešbučių stokos regionuose ir lankytinų vietų nepatogaus darbo laiko.
Pasak jo, visgi kelionėse gali skirti laiką vien tik šeimai, todėl taip skatinamas tarpusavio bendravimas. Jeigu su mažamečiais tėvai leistis į keliones nesiryžta, pasakoja pašnekovas, yra aibė kitų būdų, kaip kurti ryšį šeimoje.
„Praktiškai nepraleidžiame nė vienos dienos be bendrų pusryčių ir vakarienės vien tam, kad visi pabūtume kartu. Juk labai dažnai šeimos praranda norą kalbėtis, atitolsta vieni nuo kitų, kai klausimas „Kaip praėjo diena?“ nulydimas vangiu atsakymu „gerai“. Turime ir vakaro ritualą – pasakų skaitymą, kai kartu su žmona pasiskirstome vaidmenimis ir tampame knygos herojais. Tai lavina vaizduotę, ugdo kūrybiškumą ir tiesiog teikia laimę“, – savo šeimos tradicijomis dalinasi S. Urbonas.
Bendri žaidimai
Viktorija Macijauskienė, kūrybinės studijos „Džimba“ choreografijos mokytoja, sako pastebinti, kad dėl šiuolaikinių technologijų, spartaus gyvenimo tempo žmonės skiria daug mažiau laiko gyvam bendravimui, bendroms veikloms su artimaisiais.
„Išbarstome savo energiją ir neskiriame jos ten, kur iš tiesų reikia. Manau, kad tradicijos, geri įpročiai bei ritualai galėtų būti tas įrankis, kuris sugrąžintų balansą į gyvenimą. Štai mano vyras su vaikais yra sugalvojęs žaidimą, kuris vadinasi ir kobra, ir pikta meška, ir drakonas. Vaikai cypia iš džiaugsmo kai tėtis tik grįžęs ištaria nors vieno šio žaidimo pavadinimą. O didžiausia bausmė jiems, jei prasikaltę praranda galimybę žaisti. Vaikai per šiuos žaidimus labai išsidūksta, prisijuokia, pajaučia tariamo laimėjimo arba pralaimėjimo skonį. Tokie žaidimai, turintys fizinį kontaktą, labai suartina vaikus ir tėvus taip pat kaip apkabinimai“, – pasakoja V. Macijauskienė.
Viktorija sako, kad mėgsta niekam nepranešusi nupirkti bilietus į teatrą ar koncertą visai šeimai, taip pat ilgus pasivaikščiojimus gryname ore, o jeigu į svečius atvyksta seneliai, tuomet virtuvę užleidžia vaikams, kurie joje ruošia savo firminį patiekalą – omletą.
Ugdo socialinius įgūdžius
Pasak parodos diskusijoje dalyvausiančios „Moderniosios terapijos centro“ psichologės Šarūnės Vienės, paklausus savęs, kokie ryškiausi vaikystės prisiminimai, daugelis pamini ne žaislus, rūbus ar daiktus, tačiau bendras šeimos šventes ir tai, ką darė drauge šeimoje.
„Net ir patys paprasčiausi šeimos ritualai yra simbolinė kalba, kurią supranta tik tos šeimos nariai. Vaikų emociniai išgyvenimai ir patirtys, susijusios su šeimos ritualais ir tradicijomis, prisiminimuose užima svarbesnę vietą nei dovanos. Šie prisiminimai susieja šeimos narius ir apsaugo nuo vienišumo jausmo, formuoja vertybinius pamatus, suteikia vaikui priklausymo grupei jausmą ir galimybę prisidėti prie jos veiklos. Šiandien nemažai neapibrėžtumo, todėl šeimos tradicijomis galime suteikti sau ir savo vaikams pastovumo ir saugumo jausmą, o tai yra psichinės sveikatos pamatas“, – pabrėžia psichologė.
Jeigu nutinka taip, kad vaikai nenoriai įsitraukia į bendras šeimos veiklas, tai, pasak psichologės Š. Vienės, reiškia, kad buvo per mažai atsižvelgta į vaiko norus ir poreikius. Anot jos, jeigu tam tikros tradicijos atsibosta, tuomet reiktų nebijoti į jas įnešti kažką naujo.
Apie šeimos tradicijų svarbą, jų reikšmę ir formas parodoje „Vaikų šalis“ diskutuos ne tik žinomi tėveliai, bet ir parodos dalyviai, specialistai bei lankytojai, ieškantys įkvėpimo kokybiškam laikui su šeima. Čia taip pat laukiami visi, kurie nori pasisemti žinių apie vaikų ugdymą. Paroda „Vaikų šalis“ lapkričio 23–25 d. laukia visų, kuriems svarbiausia – laiminga ir vieninga šeima.
