Apie savo kelionės įspūdžius, pasiruošimą, džiunglių genties gyvenimą, kilusius pavojus ir iššūkius V.Batkauskienė sutiko papasakoti 15min.
– Kaip dažnai keliaujate ir kokioms kelionėms teikiate prioritetą?
– Stengiamės nors kelioms dienoms ar savaitei kur nors ištrūkti kas porą mėnesių (trumposios atostogos dažniausiai būna kurioje nors Europos šalyje), o ilgoji kelionė, dėl mano darbo pobūdžio, visada būna vasarą ir tuomet kelioms savaitėms skrendame į kitą žemyną ir keletą savaičių keliaujame vis po kitą šalį.
Abu su vyru labai mėgstame nardyti, todėl stengiamės rinktis šalis ir su galimybe nardyti įdomesnėse, egzotiškesnėse vietose. Taip pat abu mėgstame gyvūnus, gamtą, todėl ieškome šalių, kurios turėtų ne tik įdomesnę istorinę praeitį, bet ir įspūdingesnę gamtą.
– Kada ir kodėl sugalvojote vykti į Ekvadorą bei ten išvysti nykstančių Amazonės genčių gyvenimą?
– Ekvadoras mano svajonių šalių sąraše (o taip, tokį turiu jau daug metų ir jame svajonių šalys yra surašytos į sąrašiuką) buvo nuo pat vaikystės. Tuomet viliojo ne tiek pati šalis, kiek jai priklausančios Galapagų sąlos. Vaikystėje matytos laidos apie gyvūnus įstrigo giliai širdyje ir visad žinojau, kad ten tikrai nukeliausiu. Pradėjus planuoti kelionę, paaiškėjo, kad ne tik Galapagai, bet ir pats Ekvadoras yra ypač įdomus.
Smagiausia buvo suprasti, kad tokia sąlyginai nedidelė šalis savyje talpina tiek įvairovės. Ekvadore yra trys visiškai gamtiškai skirtingos dalys, t. y. Galapagų salos ir vandenyno pakrantė, kalnų grandinės ir ugnikalniai bei nuostabiosios Amazonės džiunglės, kurių vien pavadinimas skamba egzotiškai.
Džiunglės širdin krito po pirmųjų kelionių į Pietų Ameriką aplankant Peru ir Boliviją. Vėliau tyrinėjome Kubą ir Meksiką. Tuomet ir supratome, kad džiunglės mums tinka ir patinka.
