Nebuvo drąsu ir man pačiam. Iš pradžių turėjau privilegiją iš elektroninio pašto dėžutės ištrinti nepanaudotus, už itin mažą kainą sumedžiotus skrydžių bilietus į Armėniją, tuo metu mirgėjusią pasaulinės žiniasklaidos antraštėse ne tik dėl Kalnų Karabacho konflikto, bet ir dėl žvėriškais greičiais prastėjančios pandeminės situacijos.
Vėliau teko atsisakyti ir kitų planų, juos iškeičiant į savo akimis dar neregėtus tolimosios Latvijos kampelius. Na, žinoma, ir be nuostabių Lietuvos ežerų ir pajūrio nebuvo apsieita. Bet mintys apie tolimesnes keliones kėlė nerimą. Esu įsitikinęs ir dėl to, kad toks buvau ne vienas.
Ir aš tai puikiai suprantu. Jau kurį laiką nėra taip paprasta rasti vietų, kur leidžiama keliauti be suvaržymų, ar jie, jeigu jau taikomi, nekelia didelių nepatogumų. Taip pat sudėtinga sekti ir prisitaikyti prie nuolat kintančių kiekvienos valstybės reikalavimų, taikomų atvykstantiems į šalį asmenims, negalime būti ramūs ir dėl to, kad nuvykus į „žalią" valstybę ši nepavirs „raudona“, o sugrįžimas į darbą nevirs papildomais viruso testais ar privalomu karantinu. Dargi, dalis taikytų saugumo priemonių, pavyzdžiui, molekulinis PGR testas, galėdavo ir gana stipriai ištuštinti biudžetinių keliautojų kišenes. O jei dar ir ne vieno reikia! Neretas tikriausiai tyliai pasvarstydavo ir apie tai, kaip iš nemalonios padėties reikėtų suktis ir susirgus pačiam.
Vis dėlto, milžiniškų investicijų ir mokslo dėka (ne, nemanau, kad vakcinos yra visuotinio dviejų filantropų sąmokslo, siekiant užvaldyti pasaulio žmones, rezultatas), COVID-19 buvo šiek tiek aplamdyti šonai, ir turizmo rodiklių kreivės, įsibėgėjant 2021 metams, šovė viršun. Panašu, kad trumpesniam laikui, nei norėtųsi keliaujantiems ir juos aptarnaujantiems, bet turizmo rinka gavo taip ilgai lauktą tyro vandens gurkšnį.
Ši vasara buvo jau kur kas aktyvesnė, o mudviem (man ir sužadėtinei) taip pat teko pasidžiaugti atlaisvėjusiais ribojimais. Nors keliauti tolėliau dėl nuolat besikeičiančios situacijos ir mutuojančio viruso vis dėlto atsisakėme, tačiau dalį savo atostogų šiemet praleidome lankydami Lenkiją, atostogų kulminacijai pasirinkę Zakopanės regioną ir pasivaikščiojimus Aukštuosiuose Tatruose.
Šiuo tekstu noriu atkreipti ribotas finansines galimybes turinčių įvairaus amžiaus žmonių, aktyvių šeimų, tiesiog dėl sveikatos ir ribojimų besibaiminančių keliautojų dėmesį ir priminti, kad įspūdžių kupinas atostogas net ir pandeminiu laikotarpiu galite nesudėtingai suplanuoti patys.
Jums nereikės neištuštėjančios piniginės ar tūkstančių kilometrų automobilio odometre, taip pat sutaupysite išankstinio planavimo valandų, be to, jausitės saugiai, nes namo galėsite grįžti per dešimt ar net mažiau valandų, o iš Lenkijos pietų grįšite daugiausia per pusdienį.
O po ilgos įžangos – prie reikalo. Kaip, kada, kur ir už kiek. Šį klasikinį ketvertuką aptarsiu papasakodamas apie mūsų 11 dienų kelyje.
