Miciaus keturių asmenų šeima šį Latvijos miestą nusprendė aplankyti po daug prisiklausytų kalbų, kad čia – rojus vaikams, nėra minios žmonių, o kainos – nedidelės. „Nutarėme tai patikrinti“, – rašė jis.
Šeima savaitei išsinuomojo dviejų kambarių butą. „Gerai įrengtas – europietiškai, su visa buitine technika, virtuvėje buvo dviejų rūšių kavos, įvairių arbatų, šaldytuve – mineralinio vandens, sulčių“, – vardijo jis. Namo kieme jie rado ir visko, ko reikia laiko leidimui kieme: staliukų su kėdėmis, kepsnines, net iešmus, groteles, anglis ir malkas su degiu skysčiu. Tetrūko šašlykų.
Prie namo vaikams taip pat buvo batutas, laipynės, sūpynės. „5 minutės pėsčiomis iki jūros, vandens parko, kavinės“, – pridūrė Micius. Pasiderėjęs su savininkais jis už naktį šiame bute sumokėjo 90 eurų (buvo prašoma 100 Eur). Beje, jo sutikti pažįstami sakė už gerą 2 kambarių butą, esantį už 10 minučių pėsčiomis nuo jūros, mokėję 50 eurų už parą.
Paplūdimiai, anot lietuvio, „superiniai“. „Dvigubai didesni nei Lietuvoje, o žmonių juose triskart mažiau. Ir gatvėse jų tiek mažai, kad, atrodo, tuoj lis ar visi kažkur išvykę“, – dalijosi įspūdžiais jis. Jokio lietaus nebuvo – priešingai, lietuvius per atostogas Latvijoje lepino neįprastai didelė šiam mietui šiluma. Vanduo buvo įšilęs iki 17–19, o oras – net iki 30 laipsnių karščio.
„Namo šeimininkai sakė, kad tai buvo pirmas kartas per 100 metų, kai buvo 30 laipsnių karščio, todėl ir oro kondicionieriaus nėra name – nes Ventspilyje tokios karščio bangos nealina. Gal jo ir trūko, bet žmona sakė, kad vis tiek būtų neleidusi jungti, kad vaikai nesušaltų“, – juokėsi Micius.
Šeima įsitikino, kad kalbos apie rojų vaikams – tiesa. Net kavinėse vaikams yra sūpynių, šokdynių. Mieste yra du vandens atrakcionų parkai (vienas po atviru dangumi šalia jūros, kitas uždaras), daug žaidimų aikštelių, čiuožykla nuo kalno su guminiu ratu. „Visur pilna vaikų, dauguma kalba lietuviškai“, – pastebėjo Micius. Prie jūros esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse dauguma transporto priemonių irgi su lietuviškais numeriais.
Paplūdimyje lietuvius taip pat maloniai nustebino kokybiški dušai, tualetai, daug galimybių užsiimti sportu ir žaidimais. Be to – nuo kopų vos ne iki pat vandens įrengtas apie 2 metrų pločio medinis takas. „Ypač patogu privežti mažuosius poilsiautojus ar privažiuoti dviračiais. Lietuvėlėje mamos eina persikreipusios, velka vežimėlį. Dviratį irgi reikia traukti, žaidimų, sporto aikštelių nėra“, – su Lietuva Latvijos miestą lygino Micius.
Dar šiek tiek kainų. Pavyzdžiui, ledų porcija kainuoja 1–2,5 Eur. „Aš suvalgiau pačią didžiausią porciją už 2,5 Eur – ledai dviejų rūšių, o dydis kaip kokie du vyro kumščiai, – rašė lietuvis. – Pasijutom lyg Turkijoje ar Bulgarijoje: oro temperatūra 30 laipsnių, vandens – 19.“
Parduotuvėse, anot Miciaus, kainos mažesnės nei Lietuvoje, o valgykloje pietus jis pavalgė vos už 4,8 Eur (kopūstų sriuba, salotos, stiklinė kefyro ir didelė porcija guliašo su grikiais).
„Kavinėse porcijos didelės, keturiems pietus pavalgyti ir išgerti užtenka 20–30 Eur. Lietuvos pajūry kainuotų truputį brangiau“, – pastebėjo jis.
„Mums patiko viskas – atrodė, kad čia lyg Turkijoje ar Bulgarijoje „viskas įskaičiuota“, – džiaugėsi lietuvis. Gal šeimai tik trūko to oro kondicionieriaus ir kiek erzino daug „gulinčių policininkų“ gatvėse.
„Klaipėdos kraštui ir Lietuvai akivaizdžiai yra ko pasimokyti iš broliukų latvių. Na, bet lietuviški paplūdimiai juk ne guminiai, o ir kainų politika kita“, – įvertino lietuvis.
Tiesa, į Lietuvos pajūrį jis tikrai nespjauna. Su šeima kasmet važiuoja į, jo žodžiais tariant, kaskart gražėjančią Palangą – vien dėl sentimentų ir patriotizmo. „Gėlynai, vis gražėjanti aplinka, Gintaro muziejus, jo aplinka, parkai, pučiamųjų orkestro žygiavimas su žavingomis šokėjomis neleidžia likti abejingam Lietuvos kurortui“, – pabrėžė jis.
