Anot bendrovės Lietuvos oro uostai (LTOU) vadovo Simono Bartkaus, skirtingai nei anksčiau, šių metų šventėms aviakompanijos dažnina skrydžius į Malagą, Dubajų ir Tenerifę.
„Jeigu anksčiau matydavome, kad tos kryptys, kurioms pridedami (skrydžių – BNS) dažniai, yra Londonas, Dublinas, Norvegijos oro uostai, tai per šias Kalėdas aviakompanijos daugiau skrydžių prideda į tokius miestus, kaip Malaga, Dubajus, Tenerifė“, – „Verslo žinių“ tinklalaidei sakė S. Bartkus.
Anot vienos didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupės, susidomėjimas kelionėmis šventiniu laiku išauga iki kelių kartų, o dažniausios kryptys – šiltesnio klimato valstybės.
„Lietuviai šventiniu laikotarpiu dažniausiai renkasi šiltesnio klimato poilsines kryptis (...), taip pat ir pažintines keliones, norėdami poilsį suderinti su miesto pažinimu, ekskursijomis ir tam tikra iš anksto paruošta programa“, – komentare BNS teigė „Novaturas“.
„Novatuo“ teigimu, tautiečiai per žiemos šventes daugiausia keliauja į Egiptą, Kanarų salas, Jungtinius Arabų Emyratus, o iš tolimesnių krypčių – į Vietnamą, Tailandą ir Tanzaniją.
Tuo metu didieji Europos miestai – Paryžius, Roma, Berlynas ir Viena – populiarios kryptys visus metus, tačiau dėl kalėdinių mugių gruodį šie miestai pasirenkami dažniau.
Pasak grupės, užsienyje Naujuosius metus sutinkantys lietuviai kryptis renkasi pagal atstumą – neretai keliauja į Lenkijos miestus Gdanską, Krokuvą ar Varšuvą.
Ž. Gavelienė sako, kad šiemet tautiečiams išvykti toliau ir ilgesniam laikui nei įprastai leidžia tai, kad šventinės nedarbo dienos yra savaitės viduryje.
„Šiemet šventinis kalendorius toks, kad paėmus kelias laisvas darbo dienas galima turėti ilgas atostogas. Kai supuola daugiau laisvų dienų, tai lietuviai keliauja ne tik į šiltus kraštus, bet ir toliau (...). O tamsiuoju periodu, visiška klasika, lietuviams reikia saulės, jie tikrai keliauja į šiltus kraštus“, – BNS sakė ji.
Anot Ž. Gavelienės, po kovido pandemijos visame pasaulyje turistų srautai beveik atsigavo, tačiau atvykstamasis turizmas į Lietuvą siekia tik 70 proc. ikipandeminio lygio.
