Jau esu pasakojęs, kad krašto sieną ties Kybartais prieš dvejus metus kirtau automobiliu, prieš tai pralaukęs prie jos tris valandas. Vėliau tą pačią vasarą paaiškėjo, kad tos trys valandos buvo tiesiog niekas, nes buvo ir tokių, kurie pralaukdavo ir devynias.
Tokiam laukimui alergiškiesiems arba į Rusiją nuosavu automobiliu vykti nenorintiesiems (nenorėti yra normalu, aš ir pats nemėgstu vykti į nedraugiškas valstybes nuosavu transportu. Tada vieną kartą išbandžiau, bet manau, kad nebekartosiu) yra kitas pasirinkimas – kirsti sieną pėsčiomis. Žinoma, kai tai vėl bus leidžiama susitvarkius su pandemija.
Taip irgi esu daręs. Ir tai buvo puiku, nes procesas užtruko apie dešimt minučių. Taigi, yra tikimybė, kad važiuotam ir pėsčiajam tuo pat metu stojus į eilę prie sienos, važiuotas joje dar tebestovės, o pėsčiasis jau gers gėrimą kur nors Karaliaučiaus kavinėj. Spręsti jums. Kybartų poste pėstiesiems yra atskiras praėjimas, kur beveik niekada nėra jokių eilių.
Galima Kybartus pasiekti automobiliu, čia jį palikti ir į Karaliaučiaus kraštą eiti savo kojomis. Arba daryti kaip mes – į Kybartus atvykti traukiniu. Taip keliauti nėra taip nepatogu, kaip gali pasirodyti, nes visuomeninis transportas Rusijoje labai pigus, o jei tokio nėra, galima pigiai pasisamdyti kokį vietinį dušmaną. Tuoj viską papasakosiu.
