Jei žygiuotų visa Jonava ar Mažeikiai
Po 25-30 tūkst. žygeivių – tiek dalyvių per metus į savo renginius pritraukia vienas populiariausių žygių organizatorių „TrenkTuras“. Jeigu šiuos skaičius paverstume miestais, gautųsi, kad žygiuoti išsiruošia visa Jonava, Mažeikiai ar net Marijampolė. Negana to, pasak žygių organizatorių, šie skaičiai tik auga. „TrenkTuro“ plėtros vadovas ir žygeivis Vytautas Bartulis mano, kad tokį žygių populiarėjimą paskatino trys priežastys.
„Visų pirma, tai sąmoningėjanti visuomenė, vis labiau besirūpinanti sveikata ir besidominti sveika gyvensena. Antra priežastis – greitas gyvenimo tempas, ypač miestiečių, verčiantis ieškoti būdų, kaip pailsėti ir „perkrauti“ savo protą. Na ir trečioji priežastis būtų mūsų kaip žygių organizatorių aktyvi veikla bei nuoseklus populiarinimas tiek pačio ėjimo, tiek jį „supančių“ renginių, kurie patrauklūs ir unikalūs formatu „viskas apgalvota ir įskaičiuota““.
Kolekcionuoja kilometrus
Pėsčiųjų žygių asociacijos, taip pat skaičiuojančios žygeivius tūkstančiais, prezidentas Vidmantas Genys mano, kad viena iš žygių populiarumo priežasčių yra tai, kad žygis – ideali veikla visiškai skirtingų motyvų vediniems žmonėms.
„Vieniems patinka tiesiog eiti ir apie nieką negalvoti, kiti renka vadinamuosius „įskaitinius“ kilometrus ir taip varžosi, kas daugiau per metus nuėjo, dar kiti ieško bičiulių ar eina į žygį kaip į malonią ekskursiją“, – begalinius žygiavimo privalumus vardija V.Genys.
V.Genys mano, kad viena iš žygių populiarumo priežasčių yra tai, kad žygis – ideali veikla visiškai skirtingų motyvų vediniems žmonėms.
Azartiškiausiems kilometrų „rinkėjams“ sukurti net specialūs apdovanojimai: „Varinis Lietuvos žygeivis“ prasideda nuo 1000 km, „Bronzinis Lietuvos žygeivis“ turi surinkti 2500 km ir taip – net iki 12000 km, kada tampama „Lietuvos žygeiviu - veteranu“. Kasmet šiuos įvairaus lygio apdovanojimus pelno dešimtys skirtingų žygeivių.
Nueiti ten, kur niekada nenuvažiuotum
Vienas patraukliausių žygių momentų – galimybė aplankyti vietas, į kurias įprastomis aplinkybėmis nekeltum kojos. Lietuvos pasienis, pelkės su slaptais žemaičių takais (kūlgrindomis) ar tiesiog užkaboriai, kuriuos galima praeiti tik pėsčiomis – Pėsčiųjų žygių asociacija jau spėjo išnarstyti visus Lietuvos kampelius. Tarp įdomiausių tokių žygių ciklų – žygiai „Partizanų Lietuva“. Šių žygių metu atkurti unikalūs maršrutai, kuriais į Lietuvos partizanų vadų susitikimą 1949 m. (taip pat dažniausiai pėsčiomis) keliavo partizanų vadai.
„Galimybė vidury laukų prieiti namą, kuriame dar gyvena partizanus pažinoję žmonės, pabelsti į duris ir... apie tai gyvai pasišnekėti – tai yra pati tikriausia istorijos pamoka“, – įspūdžiais dalinasi žygių dalyviai, kurių daugiau nei trečdalis – jaunimas.
„Pastebime, jog mūsų žygeiviai yra labai bendruomeniški, linkę padėti vieni kitiems bei prisidėti prie įvairių socialinių iniciatyvų, kurias visada stengiamės palaikyti. Džiaugiamės kad eina vis daugiau jaunų žmonių“, – sako V.Bartulis.
