Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba organizuos Rėkyvos valstybinio botaninio-zoologinio, Grūžių valstybinio botaninio-zoologinio, Šalčios valstybinio hidrografinio, Širvintos valstybinio kraštovaizdžio, Lygiaraisčio valstybinio telmologinio ir Visinčios valstybinio hidrografinio draustinių ribų planų pakeitimų procedūras.
Tai pat numatoma išplėsti šiuos draustinius: Rėkyvos pelkę, Grūžių mišką, Šalčios ir Visinčios upių slėnius, Širvintos upę ir jos slėnius, Astruvkos mišką, kurie apima ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas.
Naujai įsteigti draustiniai saugos balinius vėžlius, kitas retas gyvūnų ir augalų rūšis, jų buveines, padės atkurti pelkių ekosistemas. Išplėtus jau esamų draustinių ribas, bus sukurtos palankesnės sąlygos tausoti ir puoselėti gamtines vertybes.
Kaip pranešė Aplinkos ministerija, šiais metais sklypų savininkų kompensacijoms už buveinėms perleidžiamą žemę bendra suma iš valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų sudarys 5 mln. eurų.
Primename, kad Lietuvoje yra 402 valstybiniai gamtiniai draustiniai. Jų sąrašą papildys Avižienių ir Bestraigiškių herpetologiniai, Ažukriaunio, Kalvelių ir Strėvininkų botaniniai-zoologiniai, Gervelės, Giedraitiškių, Gratiškių ir Vilūniškių telmologiniai, Norkiškės ir Šilo botaniniai draustiniai. Pernai prasidėjo Juodymų valstybinio telmologinio draustinio steigimo procedūra.
Siekiant saugomas teritorijas išplėsti iki 20 procentų mūsų šalies ploto, pernai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų plotas padidėjo 35 tūkst. hektarų (iki 784,5 tūkst. ha). Neseniai net 5 kartus buvo išplėsta Punios gamtinio rezervato teritorija.
Šiuo metu saugomos teritorijos užima 1151 tūkst. hektarų, t. y. apie 17,63 proc. Lietuvos teritorijos.