K.Želvė 15min papasakojo, kaip kilo „Keliautojų namelių“ idėja, pasidalijo mintimis apie startavusio projekto pradžią bei tai, kaip ir už kiek keliautojai galės apsistoti tokiuose nameliuose.
Keliautojų namelius išvydo Škotijoje
Anot šios idėjos sumanytojos K.Želvės, jos pačios darbo sritis yra susijusi gamtos ir kultūros paveldo interpretacija. „Dirbu kurdama pažintinius takus Lietuvoje, jų turinį, taip pat dešimtmetį dirbau Neries regioninio parko direkcijoje. Dauguma mano veiklų – tiek ir savanorystės, tiek visuomeninės veiklos – vienaip ar kitaip susijusios su bendruomeniniais projektais, kūrybiškumu, labai dažnai ir su gamtosauga, žygiavimu, taip pat – tvariuoju turizmu“, – sakė pašnekovė.
Paklausta apie tai, kaip gimė idėja Lietuvoje kurti keliautojų namelių tinklą, K.Želvė atskleidė, kad tokie nameliai jau egzistuoja užsienyje.
„Pati esu ne kartą nakvojusi tokiuose nameliuose Škotijoje. Tai buvo tuo metu, kai Anglijoje studijavau bakalaurą. Tada, dar būdami studentai, mes vykdavome žygiuoti, keliauti. Apsistodavome tokiuose nameliuose, tai būdavo tam tikra žygiavimo patirties dalis, – aiškino ji.
– Apie tokius namelius, egzistuojančius Skandinavijoje, Amerikoje, Estijoje ir kitose šalyse, žinojau ir iš draugų pasakojimų. Prieš maždaug 1,5 m., kai gyvenau Švedijoje, studijavau tvaraus turizmo magistrantūroje. Tad, natūralu, kad tos temos apie tvarumą, apie keliavimą, turizmą nuolatos sukosi galvoje.
Tiesiog sau analizavau situaciją Lietuvoje ir supratau, kad tvarus turizmas – žygiavimas, keliavimas dviračiais, baidarėmis – Lietuvoje labai populiarėja. Tuo pačiu mes turime daugybę apleistų pastatų Lietuvos regionuose. Neatrodo, kad ta demografinė situacija labai keistųsi į gerą, todėl tokių pastatų tik daugėja.“
Galvoje sukosi mintys apie pastatų tinklus, kuriuos keliautojai savomis rankomis prikeltų ir įveiklintų.
Būtent tada, pasak K.Želvės, ir kilo mintis, kad visa tai galima apjungti. Jos teigimu, galvoje sukosi mintys apie pastatų tinklus, kuriuos keliautojai savomis rankomis prikeltų ir įveiklintų. „Jie Lietuvoje tikrai galėtų atsirasti, nes visos sąlygos ir poreikis yra“, – akcentavo moteris.
Pašnekovės pasakojimu, būtent šia tema ji netgi rašė savo magistro baigiamąjį darbą. „Nagrinėjau žygeivių požiūrį į tokio tinklo atsiradimą, taip pat apleistų pastatų savininkų požiūrį į tokio tinklo atsiradimą ir jų nekilnojamojo turto įveiklinimo galimybę. Tiek viena, tiek kita grupė parodė milžinišką susidomėjimą šia idėja. Keliautojai ir patys savininkai džiaugėsi, kad yra idėja, ką jie galėtų daryti su pastatu, – prisiminė K.Želvė.
– Paskatinta šio savo tyrimo rezultatais, rudenį pradėjau burti įgyvendinimo komandą. Paskui pradėjome tvarkyti pirmąjį namelį, organizavome pirmąsias talkas. To labai neviešinome. Dabar, prieš savaitę, apie tai, kas vyksta papasakojome visuomenei. Norime, kad žmonės žinotų ir galbūt mums galėtų padėti finansiškai. Reikia startuoti.“
Kam priklausys šie nameliai?
Pasak K.Želvės, užsienyje yra labai daug skirtingų šių namelių valdymo būdų.
„Tokiose šalyse kaip, pavyzdžiui, Estija ar Naujoji Zelandija, tokie nameliai priklauso valstybinėms institucijoms. Pavyzdžiui, Estijoje – miškų urėdijai, Naujojoje Zelandijoje – paveldo departamentui. Šios įstaigos tuos namelius ir prižiūri. Tai yra valstybinės institucijos, kurios visuomenei teikia viešąsias paslaugas, – nurodė pašnekovė.
– Mes, galvodami apie Lietuvos situaciją, rėmėmės labiau Škotijos principu. Škotijoje 1965 m. grupė savanorių entuziastų įkūrė asociaciją ir pradėjo bendrauti su namelių savininkais – kaip tuos namelius pritaikyti keliautojų reikmėms. Šiuo metu ta asociacija valdo jau virš 100 namelių per visą Škotiją. Tačiau pačiai asociacijai priklauso tik du pastatai, o visi kiti naudojami panaudos teise.“
K.Želvės teigimu, tai reiškia, kad asociacija įsipareigoja tuos namelius prižiūrėti, sutvarkyti, suremontuoti iki bazinio, t. y. švaraus, tvarkingo, būvio, o tuo tarpu savininkai leidžia organizacijai tuos namelius naudoti keliautojų trumpalaikėms nakvynėms ir daro gerą darbą visuomenei. „Tuo pačiu tas pastatas nestovi griūdamas, bet tarnauja visuomenei ir duoda naudą, – sakė „Keliautojų namelių“ idėjos sumanytoja.
– Tai lygiai tokiu pačiu principu tokį tinklą mes kuriame ir Lietuvoje. Žinoma, kaip viešoji įstaiga, tikrai laukiame ir priimsime bet kokį norą pastatą padovanoti, jeigu savininkas tikrai žino, kad jam tas pastatas nereikalingas, kad jis neturi jokių planų.“
Pasak pašnekovės, pastatų savininkai juos tikrai gali viešajai įstaigai padovanoti dovanojimo sutartimi. „Tačiau šiuo metu, kiek sulaukėme užklausimų, pasiūlymų, tai atrodo, kad priimtiniausias yra panaudos būdas, – aiškino ji.
– Šiuo metu su pirmuoju savininku yra sudaryta oficiali panaudos sutartis. Mes, kaip organizacija, tuo nameliu galėsime naudotis ne trumpiau nei 10 metų laikotarpiui, kuris, tikėtina, kad vėliau bus dar pratęstas 10 metų, o gal ir dar ilgiau. Jei tinkas veiks ir pamatysime, kad Lietuvoje jis yra reikalingas, tai turbūt tas namelis liks keliautojų nameliu ir ilgesniam laikui.“
Idėjai įgyvendinti reikalingi savanoriai
Anot K.Želvės, šiuo metu su „Keliautojų namelių“ projektu dirba 12 žmonių organizacinė komanda, tačiau yra ir savanorių būrys. „Šią idėją paviešinus, sulaukėme daugybę užklausų, prašymų, pasiūlymų būti savanoriais. Greitai savo socialiniuose tinkluose paskelbsime savanorio anketą tiems, kas nori kažkokiu būdu mums padėti, nes, žinoma, idėjos įgyvendinimui reikia rankų“, – sakė ji.
Be abejonės, pasak pašnekovės, yra ir įvairių specialių klausimų, pavyzdžiui, teisiniai dalykai, susiję su šia veikla. „Tad žmonės, kurie norėtų padėti su savo žiniomis, mes jų irgi laukiame, – pasakojo moteris.
– Įkuriant šią organizaciją labai daug specialistų – nuo notaro iki programuotojų – tiesiog palaikydami idėją prisideda nemokamai. Tai iš tiesų tas tinklas yra platesnis, negu dabar esančių 12 žmonių pagrindinė komanda.“
Keliautojai nameliuose galės apsistoti tik gavę kodą
K.Želvės pasakojimu, namelius keliautojai galės rasti per internetinę svetainę www.keliautojunameliai.lt.
„Šiuo metu ten yra tik mūsų idėjos pristatymas ir paramos akcijos informacija, tačiau sutvarkius pirmąjį namelį, startuos ir atnaujinta svetainė. Joje bus Lietuvos žemėlapis su pažymėtomis vietomis, kur tie nameliai yra. Taip pat – informacija, kaip jais naudotis, koks elgesio kodeksas ir pan., – akcentavo pašnekovė.
– O kaip įeiti ar kiek kainuos, tai nebus apibrėžtos sumos. Tikimės, kad žmonių sąmoningumas leis išlaikyti tą tinklą ir surinkti reikiamas lėšas namelių priežiūrai.
Tikimės, kad žmonių sąmoningumas leis išlaikyti tą tinklą ir surinkti reikiamas lėšas namelių priežiūrai.
Atėjęs prie namelio, kurio koordinatės bus viešos ir prieinamos mūsų puslapyje, keliautojas tiesiog ras duris su kodine spyna, o kad ją atsirakintų, jis turės patvirtinti, kad sutinka su namelio naudojimosi taisyklėmis ir savo nuožiūra padaryti kokio nors dydžio pavedimą į mūsų viešosios įstaigos sąskaitą. Taip jis patvirtins savo tapatybę, gaus kodą nuo durų bei galės atsirakinti ir naudotis nameliu. Išeidamas vėl turės užrakinti tą namelį.“
Keliautojų namelių tinklą sieks plėsti visoje Lietuvoje
Šiuo metu K.Želvės vadovaujama viešoji įstaiga jau tvarko pirmąjį namelį Ukmergės rajone, netoli Makio ežero.
Anot pašnekovės, nameliai, esantys gražesnėse vietose, arčiau pažintinių takų, arčiau pažymėtų piligrimų maršrutų arba arčiau nacionalinių ir regioninių parkų, tikėtina, būtų labiau naudojami. Pasak jos, tokios vietos būtų prioritetinės.
Tikimės, kad tai per kelis dešimtmečius Lietuvoje taps žygiavimo kultūros dalimi.
„Visgi norime turėti platų tinklą per visą Lietuvą. Kadangi projektas tikrai nėra vienadienis, mes tikimės, kad tai per kelis dešimtmečius Lietuvoje taps žygiavimo kultūros dalimi. Tad norisi tą tinklą turėti įvairiose vietose, ne tik, kur egzistuoja pažintiniai takai – jie nebūtinai reiškia, kad visi keliautojai tais takais ir keliaus, – akcentavo K.Želvė.
– Yra daugybė žmonių, kurie patys dėliojasi maršrutus arba kurie keliauja dviračiais ir nevažiuoja į pažintinius takus, o per Lietuvą mindami pedalus keliauja keliais. Tokie nameliai, kurių lokacija galbūt yra net toliau nuo pažintinių takų ar ežerų, jiems būtų tikrai labai naudingi.“
Anot moters, šiuo metu yra tam tikras sutapimas, kad namelis – visai netoli ežero. „Tai, aišku, irgi yra pliusas, nes ežere galima išsimaudyti ir pan., bet tai tikrai nereiškia, kad namelius kursime tik pačiose gražiausiose Lietuvos vietose. Viskas priklausys ir nuo pasiūlymų, kuriuos gauname ir kuriuos gausime iš pastatų savininkų“, – tikslino K.Želvė.
Nameliuose bus užtikrintas saugumas
Paklausta apie tai, ar nebaisu, kad namelius kažkas gali nuniokoti, K.Želvė nurodė, kad dėl to nesijaudina.
„Dabar dauguma tų namų, kuriuos mes turime laukiančius eilėje, arba tas pats pirmas namelis, jie jau dabar yra apleisti, į juos yra labai lengva patekti. Jie dažnai yra su iškritusiomis durimis ar išdaužtu langu. Kalbant iš saugumo pusės, jie bus tik saugesni – sutvarkyti, švarūs, nebekiauri, taip pat – užrakinti, – sakė pašnekovė.
– Kad įėjęs keliautojas jį kažkaip nusiaubtų, tikrai neturime baimių, nes paprastai keliautojai yra labai sąmoningi. Mūsų principas yra „palik gražiau, negu radai“. Tai to ir tikimės.“
K.Želvės teigimu, apsisaugoti nuo prašalaičių padės apsaugos sistema – kodinė spyna ir privalėjimas patvirtini savo tapatybę.
Jie dažnai yra su iškritusiomis durimis ar išdaužtu langu.
„Tai bus kaip apsidraudimas, kurio net dabar tie namai neturi. Tad saugumo situaciją mes daugeliui namų pagerinsime, o nepabloginsime. Pačių pastatų įrengimas yra labai paprastas. Ten nebus to, dėl ko būtų verta laužtis. Viduje keliautojų nameliai yra paprasti, baziniai: baldai, keli puodai, indai, krosnelė. Na, tikrai ne kažkas, dėl ko vertėtų ten kažką daužyti“, – pasakojo ji.
Visi nameliai bus šildomi
Anot K.Želvės, visi keliautojų nameliai turės kažkokį šilumos šaltinį. „Juose bus senovinės krosnys, o jeigu tokios nėra, tada bus pastatoma krosnelė, ant kurios bus galima gamintis maistą, tuo pačiu pasišildyti, – akcentavo ji.
– Visgi keliautojai turės įsivertinti tai, kad žiemą, per speigus, galbūt ten temperatūra pasišildžius iškart nepasieks 20 laipsnių, o gal ir 15. Gali tekti krosnį kūrenti keletą valandų. Bet dauguma žmonių, kurie palaiko idėją, iš tiesų yra tie keliautojai, kurie neieško tų lengviausių sprendimų – pavyzdžiui, praleisti naktį kaimo turizmo sodyboje, „Airbnb“ ir pan.“
Pasak pašnekovės, ši organizacija ką tik įsikūrė ir tik dabar pradeda darbus, todėl jiems labai svarbus visuomenės palaikymas. „Jeigu kažkas norėtų prisidėti finansiškai, mes esame paramos gavėjai, ir mus galima paremti finansiškai. Mūsų rekvizitai yra „Keliautojunameliai.lt“ puslapyje“, – sakė K.Želvė.
Jos teigimu, komanda į talkas kvies savanorius. „Mūsų noras – būtent keliautojų rankomis prikelti tuos namelius kitiems keliautojams, kad tie žmonės, kurie jais naudosis, patys padėtų pastatus atnaujinti. Jeigu kažkam tai aktualu, kviesime atvažiuoti į talkas. Turime socialinius tinklus: instagramą, feisbuką, vadinamės „Keliautojų nameliai“. Mes ten skelbsime, kada bus talkos, kada reikės pagalbos“, – akcentavo K.Želvė.
