Pirmosios mokyklos Lietuvoje atsirado priėmus krikštą 1387 m., kilus poreikiui rengti dvasininkus ir raštininkus. Aukštuomenei mokslas buvo itin svarbus, tačiau buvo įprasta, kad didikai mokosi savo, valdovo dvaruose, bet ne kartu su kitais. Kai XV amžiuje tapo labiau įprasta keliauti ir išsilavinimą įgyti užsienyje, tai darė daugiausiai bajorija, miestiečiai. Manoma, kad prie šios nuostatos pasikeitimo prisidėjo Lietuvos didysis kancleris, valstybės ir karinis veikėjas Albertas Goštautas (1480–1539), Liubavo dvaro valdytojas. Jaunystėje gyvenęs Krokuvoje jis, tiesa, nesimokė kartu su visais šio miesto universitete, tačiau samdė jo profesorius privačiam mokymuisi. Vėliau didikų šeimų jaunuoliams tapo įprasta vykti į užsienio universitetus, namų mokymo nebepakakdavo.
Ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais ir vėliau didikai rūpinosi švietimu ir steigė mokyklas savo valdose. Dvarininkai pasižymėdavo kultūros mecenavimu, į savo dvarus kviesdavosi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkus, – tapytojus, poetus, rėmė muzikų studijas ir kūrybą, steigė muzikos mokyklas.
Plungės dvare veikė garsi orkestro muzikos mokykla, kurioje, mecenato Mykolo Oginskio globojamas, mokėsi M.K.Čiurlionis. 1889 m. kunigaikštis parsivežė talentingą keturiolikmetį jaunuolį į Plungę. Čia būsimasis kompozitorius tuoj buvo priimtas į dvaro orkestro mokyklą. Kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais jis mokėsi groti fleita, klarnetu, pianinu ir vargonais, viskuo domėjosi ir visapusiškai tobulėjo ir kaip muzikas, ir kaip dailininkas (besimokydamas Plungėje jis sukūrė apie 20 paveikslų).
Jaunasis M.K.Čiurlionis išsiskyręs ne tik talentu, bet ir ambicingu būdu. Pasakojama, nepabijodavęs atsikirsti, o kartą sniego mūšyje kunigaikščio nė kiek nepagailėjęs susilaukė rūstybės... Bet trumpam. Kitą kartą parašęs muzikinį kūrinį, skirtą Mykolo vardo dienai, itin maloniai nustebino globėją. M.Oginskis finansavo M.K.Čiurlionio studijas Varšuvoje (mėnesinė stipendija, skirta globėjo, buvo 13 rublių), o vėliau – Leipcigo konservatorijoje.
Raudondvario dvaro grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius rėmė vargonininką ir kompozitorių, lietuvių profesionaliosios muzikos pradininką Juozą Naujalį. 1869 m. Raudondvaryje gimęs būsimasis muzikas taip pat mokėsi Varšuvos muzikos institute finansuojamas grafo Tiškevičiaus, tik keletą metų anksčiau nei M.K.Čiurlionis.
I-ojo pasaulinio karo metai ženklino griūtį ir nuosmukį daugelyje sričių, taip pat ir švietimo. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe situacija ėmė ženkliai keistis. Pokario laikotarpiu imtasi gausiai steigti specializuotas mokymo įstaigas, mokyklas, būrelius, lavinimo ratelius ir kt., daugiausia įvairių draugijų dėka: V.Kudirkos švietimo, vyskupo M.Valančiaus, Kultūros švietimo draugijos, Lietuvių mokytojų tautininkų sąjungos...
Taip daug istorinių dvarų pastatų virto mokyklomis, ir pagrindinio lavinimo, ir vadinamosiomis „specialinėmis“ mokyklomis – miškininkų, sodininkystės ir daržininkystės, pienininkystės, policijos, karo, karo aviacijos, meno, muzikos, komercinės prekybos ir amatų.
Liubavo dvaro apylinkėje, visai netoli Vilniaus, valstybinė mokykla įsteigta 1922 m. Tuometinis Liubavo dvaro valdytojas Rapolas Jonas Slizienis (1875–1940) paskyrė žemės sklypą ir paramą naujos mokyklos pastato statybai. Po metų, 1923-iaisiais, anksčiau besirinkdavę tiesiog privačiuose namuose, vaikai ir mokytojai jau džiaugėsi naujomis patalpomis.
Saldutiškio dvaro rūmuose, Utenos rajone, pradžios mokykla įsikūrė 1921 m. Iki tol, panašiai kaip Liubave, pradžios mokykla veikė kaime, pas žmones, išlaikoma mokinių tėvų. Į dvarą mokytis vaikai sugužėdavo iki pat 1975 m., kai buvo pastatytas atskiras mokyklos pastatas.
Iki I-ojo pasaulinio karo turėjęs besirūpinančius šeimininkus, pokariu Zyplių dvaras Šakių rajone pateko į įvairių organizacijų rankas. 1919 m. iš Seinų į Zyplius buvo perkelta ir iki 1922 m. veikė kunigų seminarija. Jos rektorius buvo Vincentas Vizgirda, taip pat čia mokėsi ir būsimasis vyskupas Vincentas Brizgys.
Nuo 1924 m. iki 1944 m. Zyplių dvare buvo įsikūrusi žemesnioji žemės ūkio mokykla, kurios direktoriumi ir Zyplių dvaro administratoriumi visus tuos metus dirbo Justinas Saliamonas Banaitis, Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio sūnus.
Panemunės pilių ruože esančio Belvederio dvaro rūmuose 1922–1926 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, vėliau ilgą laiką čia buvo ruošiami pienininkystės specialistai, veikė bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla. Dar nerestauruotą, tačiau išskirtinį dvaro rūmų pastatą aplankiusieji istorijos ieškotojai ras atminimo lentą su užrašu: „Belvederio rūmuose 1985 m. birželio 23 d. įvyko respublikinis pienininkystės veteranų susitikimas“.
Pienionių dvarui Anykščių rajone priklausantis vadinamasis bravoro pastatas laikui bėgant turėjo įvairias paskirtis. Regis, ne visuomet itin tarpusavyje derančias. Apie 1859 m. įrengtame pastate iki pat XX a. pradžios buvo varomas spiritas bei daromas alus. Po I-ojo pasaulinio karo antro aukšto salėje tuometinis dvaro savininkas Juozas Daumantas Siesickis įrengė koplyčią, o 1926 m. šioje patalpoje buvo įrengta pradinė mokykla, kuri veikė iki pat 1973-iųjų.
Aštriosios Kirsnos dvare Lazdijų rajone taip pat veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla. Ją 1927 m. įsteigė tuometinis dvaro valdytojas P.Kriaučiūnas. Mokykloje mokėsi 52 mokiniai, o dvaro šeimininkai gyveno antrajame rūmų aukšte.
Ir šiandieną esama įvairių dvaruose veikiančių mokymo įstaigų: pagrindinio mokymo, verslo, universitetinių, paveldotvarkos mokslų.
Alantos dvare Molėtų rajone mokymo tradicijos tęsiamos iki šiandienos. Po II-ojo pasaulinio karo čia buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla, veikusi 1944–1948 m. 1959 m. mokyklos bazėje įkurtas žemės ūkio technikumas. 2002 m. Alantos žemės ūkio mokykla tapo Alantos technologijos ir verslo mokykla, o nuo 2003 m. viešąja įstaiga Alantos technologijos ir verslo mokykla, kuri veikia ir dabar.
Buivydiškių dvare Vilniaus rajone mokytis vaikai renkasi nuo 1996-ųjų. Čia įsikūrusi Buivydiškių pagrindinė mokykla. Anksčiau, 1961 m., dvare buvo įsteigtas Buivydiškių žemės ūkio technikumas, 1990-aisiais reorganizuotas į Buivydiškių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o 2001-aisiais buvo įsikūręs Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kurį laiką dvaras buvo privatus.
Aukštosios Fredos dvare Kaune gyvuoja gamtos mokslų tradicijos. 1920 m. dvaro rūmuose buvo įkurta aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, nuo 1923 metų dvaro teritorijoje įsteigtas anuomet Lietuvos universiteto, nuo 1930-ųjų – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. Aukštosios Fredos dvaro oficinoje įrengtos aukštojo mokslo erdvės – nuo 2014 metų į restauruotą dvaro oficiną įsikėlė VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijos, auditorijos. Į Aukštosios Fredos dvarą atvykę moksleiviai taip pat gali pasinerti į mokslinį pasaulį, čia veikia jiems skirta NSO laboratorija.
Šimtmečius skaičiuojantys Aristavėlės dvaro rūmai, visiškai atstatyti Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, taip pat pritaikyti mokymo tikslams. Senuosiuose dvaro rūmuose veikia medinio architektūros paveldo tyrimų ir mokymo centras. Čia rengiami įvairūs seminarai, kursai, teikiamos profesionalios konsultacijos aktualiomis paveldo tvarkymo ir priežiūros, tradicinių amatų temomis, atliekami istoriniai menotyriniai, architektūriniai, technologiniai ir konstrukciniai medinių pastatų tyrimai.
