Turizmas daugelio šiuolaikinių žmonių sąmonėje siejasi su užsienio kurortais ir egzotiškais kraštais, tačiau vis labiau atrandame ir savo kraštą – Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų paskutinį ketvirtį šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą padidėjo 4,7 proc., lyginant su 2017 m. I ketvirčiu, ir sudarė 499,4 tūkst. kelionių, vienadienių kelionių skaičius padidėjo 4,8 proc. ir sudarė 3,1 mln. kelionių. Lietuvos gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras pastebi, kad lietuviai laisvą laiką leidžia ne tik sodybose ar SPA centruose, bet ir tyrinėja gamtą.
„Pastaruoju metu stebime džiuginančią tendenciją, kad lietuvių susidomėjimas gamtiniu turizmu Lietuvoje auga. Vieni mėgsta aktyvesnį laisvalaikį, pavyzdžiui, žygius po pelkes, plaukimą kanojomis ar baidarėmis po upes, o kiti nori ramiau laiką praleisti, pailsėti prie ežero, pasimaudyti, ramiai pavaikštinėti po gražias vietas. Gamtinis turizmas suteikia galimybę susipažinti su gamta kiekvienam priimtinu ir patinkančiu būdu“, – pasakoja Lietuvos gidų sąjungos prezidentas.
Technologijų amžiuje žmonės yra pratę, kad viskas yra pasiekiama mygtuko paspaudimu, tačiau gamtos pažinimas yra neatsiejamas nuo realių patirčių. Jei, pavyzdžiui, susidomėjus tam tikru turistų traukos objektu mieste, užtenka jo pavadinimą įvesti į internetą, kad sužinotume objekto istoriją ir reikšmę, tai, Lino Daubaro teigimu, gamta yra itin kompleksiškas kūrinys ir interneto jai ištyrinėti neužtenka. Verta vykti į gamtos muziejus ar nacionalinius parkus, kur organizuojamos pažintinės ekskursijos su gidais, galinčiais padėti įminti gamtos paslaptis.
„Žmonės gamtoje gali pasisemti begalę patirčių, žinoma, tai priklauso nuo jų susidomėjimo lygio. Džiaugiuosi, kai šeimos su vaikais keliauja į gamtą. Bet ką jie ten dažniausiai daro? Pasidžiaugia gražiu vaizdu, upe, ežeru, medžiais ir viskas. Tai yra sveikintina, bet ar daug kas gali pasakyti, kodėl upė, kurią mato, teka būtent tokiu vingiu, o ne tiesiai, kodėl priešais pušynas, o ne ąžuolynas auga? Tam reikalingas gamtininko, biologo ar aplinkosaugininko išsilavinimas. Norintiems sužinoti daugiau, gali padėti gidas ar kitas apie gamtą nusimanantis žmogus, kuris sugebėtų paaiškinti, kodėl vienose vietose ją matome vienokią, kitose – kitokią“, – kalba Linas Daubaras.
Gamtinis turizmas Lietuvoje neatsiejamas nuo įspūdingų mūsų krašto miškų. Jie užima daugiau nei trečdalį – maždaug 35 procentus – Lietuvos teritorijos. Tuo metu kai kuriose Europos valstybėse miškingumas siekia tik 6–9 procentus. L.Daubaras sako, kad lietuviai šiuo aspektu yra labai turtingi.
„Didžioji dalis Lietuvos miškų yra pasodinti, tačiau kai kuriose nacionalinių parkų vietose auga savaiminis miškas – nesodintas žmonių ir užaugęs pats. Tokiose vietose vyksta natūrali augalų atranka. Jeigu ten auga pušis, reiškia, jai ten ir geriausia, nes kiti augalai jos neišstūmė. Medžiai atspindi gamtos ciklus, natūralią atranką – labai įdomu tai stebėti“, – pasakoja miškininkas L.Daubaras.
Norintiems daugiau laiko praleisti gamtoje Linas Daubaras rekomenduoja lankytinų vietų nuorodų ieškoti internete ir miestų savivaldybių turizmo informacijos centruose, kuriuose taip pat galima gauti informacinius bukletus ir žemėlapius, sužinoti apie pažintines ekskursijas ir žygius. Keliaujantiems tyrinėti gamtos miškininkas itin rekomenduoja aplankyti Lietuvos nacionalinius parkus.
„Norintiems labiau išnagrinėti mūsų šalies gamtą paprasčiausia būtų naudotis saugomų teritorijų sistema. Pradedant nuo pajūrio, t. y. Kuršių nerijos nacionalinio parko, ir keliaujant toliau per Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos nacionalinius parkus, Trakų istorinį nacionalinį parką. Suvalkijoje nėra įsteigto nacionalinio parko, bet šiam regionui būtų galima priskirti Vištyčio nacionalinį parką. Jeigu šeima ar kolektyvas sugebėtų aplankyti šias vietas, tai jau būtų galima laikyti labai geru susipažinimu su Lietuvos gamta“, – sako L. Daubaras.
Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija 2018–2019 metais įgyvendina neformalaus gamtos pažinimo projektą „Gamtukai“. Projekto tikslas – šiuolaikinėmis, moderniomis, kuo patrauklesnėmis priemonėmis skatinti jaunąją kartą pažinti gamtą, ją saugoti ir puoselėti. Mobili gamtos pažinimo studija „Gamtukai“ iki 2019 m. balandžio mėnesio aplankė daugiau kaip 160 mokyklų, kur praktinėse gamtos pažinimo pamokose sudalyvavo per 50 000 pradinių klasių moksleivių. Projekto metu sukurtą spalvingą ir įdomią mokomąją medžiagą galite išbandyti ir jūs – apsilankykite svetainėje www.gamtukai.lt ir spręskite „Gamtukų“ testus, žiūrėkite mokslinius eksperimentus ir vartykite knygeles apie negyvąją ir gyvąją gamtą.
Projektas vykdomas Aplinkos ministerijos iniciatyva ir finansuojamas ES paramos lėšomis.
