Savaitę po Izraelį keliavę Lietuvos moksleiviai kopė į tvirtoves ir gyveno kibuce

Pokalbis su Holokaustą išgyvenusiu devyniasdešimtmečiu, kopimas į ant kalno stūksančią senovės Romos tvirtovę, pasivaikščiojimas po Jeruzalės senamiestį ir nakvynė socializmo idealų vis dar nepamiršusiame kibuce – praėjusi savaitė 40-čiai Lietuvos moksleivių buvo kaip reta turininga. Visa tai jie patyrė keliaudami po Izraelį.
Lietuvos moksleivių kelionė į Izraelį
Lietuvos moksleivių kelionė į Izraelį / Izraelio ambasados nuotr.

40 Lietuvos moksleivių iš 14 šalies mokyklų, įsikūrusių Elektrėnų, Kupiškio, Kėdainių, Švenčionių ir Anykščių savivaldybėse, apsilankyti Izraelyje pakvietė ir kelionę suorganizavo Izraelio ambasada Lietuvoje. Jos atstovų teigimu, tai pirmoji tokia Lietuvos moksleivių kelionė į Izraelį, skirta stiprinti Lietuvos ir Izraelio ryšius. Kartu su delegacija Izraelyje lankėsi ir 15min žurnalistas.

Pirmoji diena – Tel Avivas ir litvakai

Pirmoji diena buvo skirta skrydžiui į Izraelį ir įsikūrimui Tel Avive. O pagrindinis dienos renginys buvo susitikimas su Tel Avive gyvenančiais Lietuvos žydais ir jų palikuonimis.

Iš Vilniaus kilusių litvakų asociacijos „Bait Vilna“ patalpose vykusio susitikimo metu moksleiviai gavo progą pabendrauti su litvakais, kurie augo tose pačiose gatvėse kaip ir jie. Straipsnį apie susitikimą rasti galite čia.

Izraelio ambasados nuotr./Lietuvos moksleivių susitikimas su Izraelio litvakais
Izraelio ambasados nuotr./Lietuvos moksleivių susitikimas su Izraelio litvakais

Antroji diena – žydiška mokykla ir aklųjų muziejus

Antrąją kelionės dieną moksleiviai dalyvavo ekskursijoje po Tel Avivą, turėjo galimybę išvysti senąjį Jafos miestą, išgirsti gidės pasakojimą apie Izraelio istoriją ir apsilankyti žydiškame turguje. Po to jie vyko į Holoną, kur susitiko su savo bendraamžiais iš „Atidim“ mokyklos – vidurinės mokyklos, kurios direktorius kilęs iš Kauno.

Direktorius pasakojo moksleiviams apie mokyklą, apie tai, kaip veikia Izraelio švietimo sistema, apie Izraelio kariuomenę, kurioje tarnyba privaloma visiems baigusiems mokyklą šalies piliečiams. Vėliau moksleiviai bendravo su bendraamžiais, o mokytojai iš abiejų valstybių lygino Lietuvos ir Izraelio švietimo sistemas.

Skirtumų tarp Lietuvos ir Izraelio mokyklos atstovų, pasirodo, ne tiek jau ir daug. Tiesa, lietuviams Izraelio moksleiviai pasirodė linksmesni ir atsipalaidavę, bet ir mažiau mandagūs.

Antradienį moksleiviai taip pat lankėsi Holone įsikūrusiame aklųjų muziejuje „Dialogas tamsoje“. Vizito metu lietuviai valandą praleido visiškoje tamsoje, po kambarius vedžiojami nereginčio asmens, su kuriuo vėliau turėjo progą ir pabendrauti.

Kaip aklieji suvokia spalvas, kaip jie išmoksta skaityti, iš kur dažniausiai atsiranda aklumas – klausimų buvo daug. Moksleivius vedžiojęs gidas pabrėžė – jis yra toks pats žmogus kaip visi kiti ir gali gyventi visavertį gyvenimą ir sulaukti sėkmės.

Trečioji diena: Holokausto atminimas

Trečiadienį 40 Lietuvos moksleivių Izraelyje valandą klausėsi 91 metų žmogaus, kuris augo Telšiuose, o 1939 m. vasarą praleido Kaune, kur stebėjo visas Lietuvos triumfu pasibaigusiu Europos krepšinio čempionato rungtynes.

Izraelio ambasados nuotr./Holokaustą išgyvenęs žydas Jakovas Gurvičius
Izraelio ambasados nuotr./Holokaustą išgyvenęs žydas Jakovas Gurvičius

Tačiau toli gražu ne krepšinis buvo pagrindinė pokalbio tema: Holokaustą išgyvenęs Jakovas Gurvičius moksleiviams pasakojo apie savo prisiminimus iš II pasaulinio karo ir likimo vingius.

91 metų Jokūbas Gurvičius moksleiviams papasakojo apie kančias, patirtas per Holokaustą. Jo sesuo buvo sušaudyta, Holokaustą išgyveno tik jis ir mama. Kančias jis patyrė ne tik dėl vokiečių, bet ir dėl prieš žydus nusiteikusių lietuvių, kurių pavardes J.Gurvičius prisimena iki šiol.

Tačiau išgyvenusio Holokaustą žmogaus istorija buvo ir kupina vilties: J.Gurvičius taip pat puikiai prisiminė ir moksleiviams noriai vardijo lietuvius geradarius, kurie jį slėpė ir padėjo išlikti. Lietuva, sakė J.Gurvičius, jam iki šiol yra tėvynė.

Litvakas taip pat dalijosi prisiminimais apie savo vaikystę, apie santykius tarp lietuvių ir žydų, apie gyvenimą Izraelyje, kur persikėlė 1971 m. Moksleivius savo šypsena, optimizmu, sklandžia lietuvių kalba ir gera nuotaika žavėjęs J.Gurvičius prisiminė ir pasakojo netgi apie tai, kaip 1939 m. matė visas Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes Kauno sporto halėje.

„Jad Vašem“ muziejuje moksleiviai praleido visą dieną. Jie klausėsi gidės pasakojimo apie Lietuvos žydus, galėjo surasti savo gimtųjų miestų vardus, iškaltus ant sienos tarp visų žydų bendruomenių, kurios buvo paliestos Holokausto, sužinojo apie žydų gelbėtojus – Pasaulio tautų teisuolius – iš Lietuvos, išvydo Holokausto atminimui skirtus memorialus ir išklausė detalų pasakojimą apie Holokausto istoriją – nuo antisemitizmo šaknų iki II pasaulinio karo pabaigos.

Izraelio ambasados nuotr./Lietuvos moksleiviai Jad Vašem muziejuje
Izraelio ambasados nuotr./Lietuvos moksleiviai Jad Vašem muziejuje

Nors ryte daugelis kelionės dalyvių skundėsi norintys miego, netikėtas susitikimas ir kelionė po muziejų išblaškė snūdą.

„Kai atvykome į Jeruzalę, kalnai ir visa kita, ko neturime Lietuvoje, sukėlė didelį įspūdį. O dar didesnį įspūdį paliko muziejus. Visa istorija, visi gidų pateikti faktai, pati muziejaus aplinka, informacijos pateikimas. Gidai buvo labai užsivedę, mokėjo sudominti. Nors nuovargis buvo, buvo labai įdomu“, – sakė Miglė.

„Labai kontrastinga diena. Iš pradžių buvome pavargę, nes reikėjo anksti keltis. Tada muziejuje patyrėme didelį emocinį krūvį, nes buvo tikrai nelengva matyti ir žiūrėti, kai kalbama apie žmonių mirtį tokiais mastais, matyti, kaip su jais elgiasi koncentracijos stovyklose. Bet pati Jeruzalė – gražus miestas, patiko ir miesto turgus, labai daug gatvės meno“, – sakė Simonas.

Vakare delegacija turėjo galimybę susipažinti su Jeruzalės turgumi ir apsilankyti tradiciniame žydiškame šio miesto restorane.

Ketvirtoji diena – Jeruzalė

Diena prasidėjo kelione į Izraelio užsienio reikalų ministeriją. Vėliau diena buvo skirta pažinti Jeruzalės senamiesčiui. Moksleiviai lankėsi prie Raudų sienos, aplankė Kristaus kapo bažnyčią, kur, pasak legendų, po nukryžiavimo buvo palaidotas Kristus, turėjo galimybę patirti, kaip atrodo skirtingų religijų – krikščionių, judėjų, musulmonų – apgyvendinti Jeruzalės senamiesčio kvartalai.

Izraelio ambasados nuotr./Lietuvos moksleiviai prie Raudų sienos
Izraelio ambasados nuotr./Lietuvos moksleiviai prie Raudų sienos

Auksiniu miestu vadinamos Jeruzalės senamiestyje moksleiviai praleido vos kelias valandas, o minių ir saugumo patikrinimų čia patyrė daugiau negu bet kurioje kitoje kelionės dalyje. Ir vis dėlto miestas pavergė ne vieno jų širdį. Jau kelionės pabaigoje paklausti, kuriame iš aplankytų miestų norėtų apsistoti labiausiai, daugelis atsakė – Jeruzalėje.

Vėliau moksleiviai medelyne sodino draugystės medžius, o vakare delegacija iškeliavo prie Negyvosios jūros.

Penktoji diena: nuo kalno iki kibuco

Penktoji diena prasidėjo nepaprastai anksti: jau 4 valandą ryto moksleiviai pradėjo kopti į Judėjos dykumoje įsikūrusią senovės romėnų tvirtovę Masadą. Moksleiviams teko įkopti į kelių šimtų metrų aukščio kalvą, įveikiant daugiau negu 700 laiptų.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Vaizdas nuo Masados tvirtovės
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Vaizdas nuo Masados tvirtovės

Daugiau kaip valandą trukęs žygis daugeliui nebuvo lengvas. Tačiau vėliau moksleiviai pripažino – būtent sunkus lipimas į viršų ir atsivėręs vaizdas suteikė ypatingą vertę tam, kas kitu atveju būtų buvusi tik dar viena kelionė į muziejų.

Masados tvirtovėje jie klausėsi gidės pasakojimų apie įvykius prieš daugiau nei du tūkstančius metų – savotiškos žydiškos Pilėnų mito versijos, kuomet čia įsikūrusi žydų bendruomenė pasirinko mirti, o ne patekti į romėnų vergiją – ir stebėjo kylančią saulę.

Pavargusius moksleivius atgaivino Negyvoji jūra, kurioje jie gavo progą išsimaudyti. O vėliau delegacija lankė prie Galilėjos jūros įsikūrusias svarbias krikščionybei vietas – pavyzdžiui, miestelį, kuriame, anot Biblijos, Jėzus padaugino duoną ir žuvį.

Paskutinę naktį moksleiviai praleido labai jiems neįprastoje aplinkoje – kibuce. Kibucai – tai uždaros bendruomenės, kurių nariams jų turtas priklauso bendrai, jie gyvena kartu ir gauna vienodą atlygį už darbą. Tik, skirtingai negu SSRS, Izraelyje gyventi kibucuose renkamasi laisva valia.

Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Kibucas Izraelyje
Ugniaus Antanavičiaus nuotr./Kibucas Izraelyje

Mokiniai bendravo su kibuco gyventojais – tiek vyresniais, tiek bendraamžiais – klausėsi ir stebėjosi neįprasta jiems bendruomene. Moksleivių teigimu, jie jautėsi kaip „XXI amžiaus kolūkyje“. Nors Lietuvos delegacijos nuomonės išsiskyrė, atrodo, kad daugelis jos atstovų iškeisti dabartinį gyvenimo būdą į gyvenimą kibuce nebūtų linkę.

40 Lietuvos moksleivių iš keturiolikos mokyklų Izraelyje lankėsi pirmą kartą.

„Šiuo projektu norime nutiesti tikrą tiltą tarp mūsų jaunų žmonių, suteikiant jiems galimybę pabendrauti tiesiogiai, Lietuvos moksleiviams – pažinti Izraelį pasitelkiant visus penkis pojūčius, patiems patirti įspūdžius ir susidaryti savo nuomonę“, – prieš kelionę išplatintame pranešime žiniasklaidai teigė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.


15min žurnalisto kelionę į Izraelį suorganizavo Izraelio ambasada Lietuvoje. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis