Anot Lietuvos oro uostų atstovų, per 2022 m. bendrai visuose trijuose oro uostuose pavyko atstatyti daugiau nei 80 proc. prieš pandemiją buvusio keleivių skaičiaus (2019 m.), o būtent Kauno oro uoste – iš esmės jau buvo pasiektas 2019 metų lygis, bendras reguliarių skrydžių maršrutų skaičius net lenkė 2019 m.
Lėta pradžia ir staigus augimas
„Pirmasis 2022-ųjų metų ketvirtis keliautojams nebuvo pats patraukliausias – tuo metu dėl pandemijos galiojo daug papildomų patikrų ir apribojimų, o tai oro uostų ir visai aviacijos rinkai dar darė neigiamą įtaką. Tačiau nuo antrojo ketvirčio veikla suintensyvėjo labai staiga ir iki pat metų pabaigos Lietuvos oro uostai fiksavo labai spartų atsigavimą, o kai kuriose kategorijose net didesnius rodiklius nei prieš pandemiją. Aiškiai matėme, kad augimo potencialo ir noro keliauti nesumažino pandemijos iššūkiai, daugeliu atveju atvirkščiai – matėme net išaugusį norą keliauti, kuris tęsiasi iki šiol“, – praėjusius metus apžvelgia Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.
Pasak jo, praėjusiais, 2022 m., didžiausiu aktyvumu pagal skrydžių ir keleivių skaičių pasižymėjo Palangos oro uostas – čia keleivių srautas augo daugiau nei tris kartus, palyginti su pernai, aptarnauta 65 proc. daugiau skrydžių. Verta priminti, kad 2021 m. daugiau nei mėnesiui Palangos oro uostas nevykdė skrydžių dėl aerodromo rekonstrukcijos darbų.
Eksperto teigimu, praėjusiais metais labiausiai nustebino Kauno oro uostas. Balandžio mėnesį čia ne tik pasivyti, bet ir viršyti 2019 m. rezultatai ir šis augimas tęsėsi iki pat metų galo. Praėjusiais metais Kauno oro uoste keliavo net 1,16 mln. keleivių, tai yra iš esmės toks pat bendras metinis rezultatas, koks buvo fiksuojamas 2019 m. (99,8 proc. prieš pandemiją fiksuoto keleivių srauto).
Augo krypčių pasiūla – lenkia 2019 m.
Eksperto pastebėjimu, vertinant praėjusius metus, svarbu paminėti bendrą išaugusį krypčių skaičių. Jis praėjusiais metais pranoko rekordiniais laikomus 2019 m. ir pasiekė net 98.
„Nuolatos deramės su partneriais norėdami keleiviams pasiūlyti naujas, patrauklias kryptis iš Lietuvos oro uostų. Pernai keliautojams galėjome pasiūlyti beveik 100 tiesioginių krypčių. Palyginimui, 2019 m. šis skaičius siekė 92. Šis augimas – tai mūsų nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas.“ – teigia T.Zitikis.
Pernai keliautojams galėjome pasiūlyti beveik 100 tiesioginių krypčių.
Jis taip pat pastebėjo, kad toliau nuosekliai augo ir lėktuvų užpildymo rodikliai – žemų kaštų oro bendrovių lėktuvai užpildydavo vidutiniškai 80 proc. vietų, o tradicinių oro bendrovių – 63 proc.
Nagrinėdamas praėjusių metų statistiką aviacijos specialistas ne tik pozityviai vertina gerus praėjusių metų rezultatus, bet ir prognozuoja per Lietuvos oro uostus gabenamų krovinių dalies augimą.
„Krovinių kategorijoje skaičiai tikrai nuteikia optimistiškai – pernai krovinių skaičius visuose Lietuvos oro uostose išaugo beveik 4 proc. Ir sudarė daugiau nei 21 tūkst. tonų. Augantį šios srities potencialą pastebime jau kelerius metus iš eilės, 2023 metais planuojame dar didesnį per Lietuvos oro uostus gabenamų krovinių skaičių“, – sako T.Zitikis.
Lietuvos oro uostų statistika
Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo T.Zitikio, 2022 m. per Lietuvos oro uostus keliavo beveik 5,35 mln. keleivių. Palyginimui, 2021 m. keliavo 2,47 mln., 2019 m. – 6,5 mln. keleivių.
Daugiausiai keliautojų rinkosi Vilniaus oro uostą. Čia pernai aptarnauta 3,91 mln. keleivių. 2021 m. per Vilniaus oro vartus keliavo beveik 1,9 mln., 2019 m. – 5 mln. keleivių. Tuo tarpu Kauno oro uoste per 2022 m. aptarnauta 1,15 mln. keleivių (palyginimui, 2021 m. – 487 tūkst., 2019 m. – 1,16 mln.), Palangos oro uoste aptarnauta 274 tūkst. keliautojų (palyginimui, 2021 m. aptarnauta 85 tūkst., 2019 m. – 338 tūkst.)
Praėjusiais metais pavyko atstatyti ir daugiau nei 80 proc. skrydžių srauto. Per 2022 m. Lietuvos oro uostuose aptarnauta beveik 51 tūkst. skrydžių. 2021 m. šis skaičius siekė 34 tūkst., o 2019 m. – 62 tūkst.
Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – beveik 37 tūkst. 2021 m. čia aptarnauta 25 tūkst. skrydžių, o 2019 m. šis skaičius siekė 47 tūkst. Kauno oro vartai aptarnavo daugiau nei 10 tūkst. skrydžių (palyginimui, 2021 m. aptarnavo beveik 7 tūkst., o 2019 m. – 9,8 tūkst. skrydžių). Palangos oro uoste pernai aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių (2021 m. – kiek daugiau nei 2 tūkst., 2019 m. – apie 5 tūkst. skrydžių).
Krovinių pervežimas Lietuvos oro uostuose per metus išaugo apie 4 proc. ir 2022 m. siekė daugiau nei 21 tūkst. tonų. 2021 m. per Lietuvos oro vartus gabenta daugiau nei 20 tūkst. tonų, 2019 m. – apie 17 tūkst. tonų krovinių.
Didžiausią dalį krovinių pargabeno Vilniaus oro uostas – beveik 16 tūkst. tonų (2021 m. čia gabenta kiek daugiau nei 15 tūkst. tonų krovinių, 2019 m. – apie 14 tūkst. tonų). Kauno oro uoste tiek 2022 m., tiek 2021 m. pergabenta apie 5 tūkst. tonų krovinių, 2019 m. – daugiau nei 3 tūkst. tonų. Per Palangos oro uostą pernai gabenta apie 300 tonų krovinių (palyginimui, 2021 m. gabenta apie 93 tonos, o 2019 m. – apie 6 tonos krovinių.)
