Lietuvos oro uostai šiemet jau perskraidino beveik 5 mln. keleivių

2019-iesiems po truputį artėjant prie pabaigos, Lietuvos oro uostai skaičiuoja praėjusio laikotarpio rezultatus – po itin aukštų pirmojo pusmečio pasiekimų ir toliau fiksuojamas visų aviacinių rodiklių augimas, rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos vėliavos spalvomis nudažyto lėktuvo „Airbus A220-300“ pasitikimas Vilniaus oro uoste
Vilniaus oro uoste / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Per pastaruosius 9 mėnesius Lietuvos oro uostuose skrido 4,9 mln. keleivių, įvyko 46,9 tūkst. skrydžių, pervežta 12,4 tūkst. t krovinių. Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, trečiojo šių metų ketvirčio rezultatai rodo stabilų aviacinių rodiklių augimą.

„Lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, pagerinti visi aviaciniai rodikliai – keleivių skaičius išaugo 3 proc., skrydžių skaičius didėjo 1 proc., o krovinių – 10 proc.", – sako A.Stikliūnas.

Per pastarąjį laikotarpį daugiausiai keleivių – 11 proc. – iš Lietuvos skrido į Londono Lutono oro uostą.

Sparčiausias keleivių skaičiaus augimas fiksuotas antruose pagal dydį šalies oro vartuose – Kauno oro uoste jis augo net 16 proc. Iš viso čia skrido per 879 tūkst. keleivių. Kaune labiausiai – 14 proc. augo ir pervežtų krovinių skaičius, o didžiausias – 8 proc. skrydžių augimas stebimas Palangos oro uoste.

„Tuo tarpu solidžiausius skaičius, kaip ir įprasta, demonstruoja didžiausi šalies oro vartai, kurie, lyginant su rekordiniais šuolio metais – 2018-aisiais, kol kas yra stabilūs ir išsilaiko nepakitę. Tokiu pat tempu planuojame ir užbaigti šiuos metus", – sako Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas.

Nepakitusios išlieka ir populiariausios šalys, į kurias vykstama iš Lietuvos oro uostų – sąrašo viršuje tvirtai laikosi Jungtinė Karalystė, į kurią skrenda net 20 proc. Lietuvos keleivių. Toliau su 10 proc. rikiuojasi Vokietija, o 9 proc. keleivių dalis tenka Norvegijai.

Šiuo metu iš šalies oro vartų galima skristi net 92 kryptimis. Per pastarąjį laikotarpį daugiausiai keleivių – 11 proc. – iš Lietuvos skrido į Londono Lutono oro uostą. Tarp populiariausių krypčių išlieka ir Kopenhagos, Rygos bei Varšuvos Šopeno oro uostai.

Pasak A.Stikliūno, didelę reikšmę sėkmingai šalies oro uostų veiklai turi daugybė faktorių, tarp jų – nuoseklios ir sėkmingos derybos su oro vežėjais, siūlomos naujos kryptys, tinkamai pasirinkta ir įgyvendinama įmonės veiklos vystymo strategija.

Lietuvos oro uostuose nuolat atsinaujina siūlomų krypčių žemėlapis – nuo lapkričio iš Vilniaus oro uosto keleiviai galės pasiekti Londono Sautendo oro uostą, spalio mėnesį startuoja skrydžiai į antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkovą ir Izraelio kurortą Eilatą. Palangos oro uoste keleiviams pristatyta Bergeno kryptis, netrukus startuos ir skrydžiai į Dubliną.

Per tris šių metų ketvirčius daugiausia keleivių visuose Lietuvos oro uostuose pervežusios oro bendrovės: „Ryanair" (33 proc. keleivių), „Wizz Air" (22 proc. keleivių), „Airbaltic" (9 proc. keleivių).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai
Reklama
Namuose drėgna, kaupiasi kondensatas ant langų. Kaip apsaugoti savo namus nuo pelėsio?
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento