Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, toliau augantys keleivių ir skrydžių srautai rodo spartų aviacijos sektoriaus atsigavimą.
„Visi trys oro uostai demonstruoja augimo tendencijas. Kauno ir Palangos oro uostai jau nuo sausio demonstruoja aukštesnius rodiklius nei buvo fiksuoti rekordiniais laikomų 2019 metų sausį. Tuo tarpu Vilniaus oro uoste pavyko atstatyti beveik 80 proc. priešpandeminio keleivių srauto“, – pranešime teigė T.Zitikis.
Pasak jo, augimas pastebimas ir krovinių pergabenimo segmente, kur krovinių skaičius sausį, palyginti su 2019 metų sausiu, augo 17 procentų.
Vien Vilniaus oro uoste keleivių skaičius sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 42,7 proc. iki 264 tūkst., o skrydžių – 4,2 proc. iki 2,5 tūkst. skrydžių. 2019 metų sausį keleivių skaičius siekė 338 tūkst. keleivių, o skrydžių – 3,5 tūkst. skrydžių.
Kauno oro uoste keleivių skaičius augo 69,6 proc. iki 95 tūkst., o skrydžių – 28,1 proc. iki 844. 2019-ųjų tuo pačiu laikotarpiu šiuos oro vartus rinkosi 82 tūkst. keleivių, aptarnauti 776 skrydžiai.
Palangos oro uoste keleivių skaičius augo 2,4 karto iki 24 tūkst., o skrydžių – 52,2 proc. iki 274. 2019 metų sausį Palangoje buvo 23 tūkst. keleivių ir 298 skrydžiai.
Krovinių gabenimas Vilniaus oro uoste per metus augo 1,9 proc. iki 1,1 tūkst. tonų krovinių (2019 metų sausį – 1 tūkst. tonų), Kaune – 7,8 proc. iki 416 tonų (253 tonos).
Anot T.Zitikio, šių metų pagrindinis tikslas yra plėtoti esamų ir naujų skrydžių maršrutų kokybę, atliepti specifinių skrydžių, verslo poreikius ir pristatyti naujus skatinimo būdus oro bendrovėms plėsti savo veiklą Lietuvos oro uostuose.
