Tai, ką anksčiau rašėme tiesa. Tačiau neoficiali šiaurės Prancūzijos sostinė Lilis keliaujams gali pasiūlyti ir daugiau. Tai – vienas iš neatrastų Europos lobių, miestas, stebinantis įspūdinga architektūra, vingiuotomis gatvelėmis, puikiai restauruotu senamiesčiu, kontrastų kupinais komerciniais rajonais, žaliomis aikštėmis, nauja metro sistema bei rimtu ir atsakingu požiūriu į kultūrą. Regiono Nord Pas de Calais centras – Lilis – tai miestas, vertas dėmesio.
Miestas, kuriame susipina architektūros istorija
Per savo gyvavimo šimtmečius Lilis patyrė įvairių politinių jėgų ir kultūrų įtaką, apie ką iki šiol byloja senų pastatų fasadai. Tokia architektūros įvairove ne daug kas gali pasigirti: Flandrija ir Prancūzija, Liudviko XIV epochos dvasia, burgundiškieji ir ispaniškos įtakos laikotarpiai, gaisrai, atgimimai – visa tai rasite Lilyje.
Stulbinanti Lilio architektūra eklektiška ir turtinga. XV-XVII amžiuje statyti architektūros šedevrai žavi senovės meistrų fantazija bei užmojais, grožiu, dekoro įvairove. Vieni įspūdingiausių XV amžiuje statyti Riurų rūmai (pranc. Palais Rihour), buvusi Burgundijos hercogų rezidencija. Pastato architektūroje gausu vėlyvosios gotikos elementų. Dabar vienoje rūmų dalyje įsikūręs Turizmo informacijos centras.
Greta stoties „Lille Flandres“ yra įdomi šv. Mauricijaus bažnyčia (pranc. Eglise Saint-Maurice). Jos statyba prasidėjo XIV amžiuje ir truko apie 500 metų. Po daugybės perstatymų ir rekonstrukcijų iš nedidelės viduramžių bažnytėlės XIX amžiuje ji tapo erdviu statiniu, nes buvo numatyta, kad ji įgis katedros statusą.
Tačiau šių planų atsisakyta 1854 m. pradėjus statyti Notre-Dame-de-la-Treille katedrą. Prancūzų revoliucijos laikotarpiu bažnyčia labai nukentėjo, buvo pavogtos joje saugomos vertybės, tačiau vėliau ji dalį savo turtų atgavo.
Be to, čia atgabenta daug paveikslų iš kitų nebeveikiančių Lilio bažnyčių ir vienuolynų. Šv. Mauricijaus bažnyčia yra veikianti, joje vyksta pamaldos, o taip pat rengiamos parodos bei koncertai.
Katedra Notr-Dam de la Trei (pranc. Notre-Dame-de-la-Treille) buvo pastatyta Mergelės Marijos garbei. Statybos prasidėjo 1854 m., kaip manoma, ant viduramžių pilies pamatų, tačiau katedra nebaigta iki pat XX amžiaus pabaigos, kada neogotikos stiliaus nava ir transeptas vakarinėje pusėje buvo papildyti efektingu šiuolaikišku pilko marmuro fasadu.
Katedros eksterjeras atrodo niūrokai, tačiau apsilankius viduje saulėtą dieną lankytojus sužavi šiltas marmuro kolonų ir sienų švytėjimas nuo saulės šviesos, sklindančios per dailininko Ladislaso Kijno projektuotus langus.
Flandrijos lygumoje ant Deule upės krantų įsikūręs Lilis – svarbus viduramžių prekybos centras, nuo XIX amžiaus – pramonės miestas, šiandien – regiono verslo centras.
Katedros kriptose turtinga religinio meno ir relikvijų kolekcija, kurios kai kurie eksponatai datuojami XII amžiumi. Katedros puošmena 105 m aukščio varpinė matoma iš bet kurios miesto vietos.
Unikali Lilio įžymybė – Dailiųjų menų rūmai (pranc. Le Palais des Beaux-Arts), statyti XIX amžiuje. Savo architektūra bei turimomis vertybėmis jie nusileidžia nebent tik Luvrui. Erdviose, gražiai dekoruotose salėse eksponuojama turtinga meno kolekcija, tarp kurių Rubenso, Rafaelio, Veronezės, Van Deiko, Delakrua, Gojos kūriniai.
Miesto širdis – Charleso de Gaulle'o aikštė (pranc. Place Charles de Gaulle). Kažkada buvusi viduramžių turgaus aikšte ji vis dar pulsuoja gyvybe. Užsukti kviečia gatvės kavinės, o kaitrią dieną atgaivina fontanas, skirtas 1792-ųjų miesto gynėjams, kai Lilį puolė austrų kariuomenė.
Aikštę supa puošnūs plytų namai, iš kurių išsiskiria įspūdingas ir labai gražus pastatas – senoji Lilio birža (pranc. Vieille Bourse), gausiai dekoruota flamandiškojo renesanso stiliaus lipdiniais.
Neretai Lilio birža vadinama gražiausiu Lilio pastatu, nors iš tiesų ją sudaro sujungti 24 vienodi namai. Ji pastatyta 1652 m. (autorius – architektas Julienas Destrée).
Šiame pastate buvo sudarinėjami biržos sandoriai, o pirmajame aukšte po kiemą supančiomis arkomis vyko gyva prekyba. Dabar biržos pastate vyksta prestižiniai tekstilės turgūs, diktuojantys pasaulines madas, o kiemelyje parduodamos senos knygos, renkasi šachmatininkai.
Turistus domina ir namas, kuriame gimė Ch. de Gaulle'is. Dabar jame įrengtas muziejus. Gražiame sename pastate išsaugota autentiška XIX amžiaus pradžios aplinka, pasakojanti apie tipinės buržuazinės šeimos gyvenimą. Daug daiktų, menančių Ch. de Gaulle'į ar susijusių su jo gyvenimu ir veikla.
Istorinių įžymybių – kur tik pasisuksi
Tačiau daugiausia turistų dėmesio sulaukia Lilio tvirtovė, pastatyta ankstesnių įtvirtinimų vietoje Liudviko XIV įsakymu po to, kai 1688 m. Lilį užėmė prancūzai. Statybos darbai pavesti talentingam inžinieriui Sébastienui Le Prestre de Vaubanui – tai pirmasis ir įžymiausias garsaus fortifikacijų specialisto darbas.
Kol buvo statoma tvirtovė, buvo sustabdyti visos kitos mieste vykdytos statybos, todėl įspūdingas penkiakampis statinys, įspūdingiausias inžinieriaus darbas, buvo pastatytas tik per ketverius metus.
Tvirtovę supa didžiausias Lilyje parkas, kurį vietiniai vadina Bolonės mišku (pranc. Bois de Boulogne), kaip ir Paryžiuje esantį parką. Parko teritorijoje yra nedidelis zoologijos sodas.
Dar viena Lilio įžymybė – Paryžiaus vartai (pranc. Les portes de Paris). Pastatyti XVII amžiaus pabaigoje ant viduramžių apsauginės sienos likučių, ten, kur anksčiau buvo Ligonių vartai (pranc. Porte des Malades).
Kaip tik per šiuos vartus 1667 m. įžengė karalius Liudvikas XIV, kad iš magistrato gautų miesto raktus. Šios Triumfo arkos architektūroje dera masyvumas, kariškas griežtumas ir puošnus barokas.
Kasmet pirmą rugsėjo savaitgalį Lilyje vyksta La Braderie – gigantiškas sendaikčių turgus. Apie 10 tūkstančių pardavėjų, daugiau nei 100 kilometrų prekystalių, ant kurių galima rasti keisčiausių daiktų.
Šią dieną leidimą prekiauti gatvėje gali gauti kiekvienas norintis. Manoma, kad La Braderie tradicija atsirado viduramžiais, kai vieną sykį metuose tarnams buvo leidžiama parduoti savo senus rūbus ir jų šeimininkams nebereikalingus daiktus.
Miestas savo reikšmės neprarado ir XXI amžiuje
Flandrijos lygumoje ant Deule upės krantų įsikūręs Lilis – svarbus viduramžių prekybos centras, nuo XIX amžiaus – pramonės miestas, šiandien – regiono paslaugų ir verslo centras. Čia susikerta penkios svarbios Europos automagistralės, nuo Lilio netoli iki Paryžiaus, Briuselio, Londono ir Amsterdamo.
Šiemet rugsėjo 12-20 dienomis Lilis virs ir Europos krepšinio aistruolių meka - čia vyks „Eurobasket 2015“ finalai. Tikimės, kad į juos pateks ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Susiruošę stebėti, kaip lietuviai kovoja dėl medalių „Eurobasket 2015“ pasilikite laiko ir miestui – jis tikrai nenuvils.
„Eurobasket 2015“ kelionė – su kelionių organizatoriumi „Magelano kelionės“.