Man pasisekė, nes, lankydamasi Lisabonoje susipažinau su vietiniu gidu Rubenu, kuris ne tik dievina savo miestą, bet ir mielai su manim pasidalijo savo idėjomis, kur verta užsukti, jei norisi žengti mažiau pramintais takais.
Štai keletas Rubeno rekomendacijų, kurias patikrinau pati, ir nenusivyliau:
-
Kapinės Cemitério dos Prazeres. Šios kapinės, vienos seniausių ir didžiausių mieste, yra labai reikšmingos Lisabonos gyventojams, nors nėra itin gausiai lankomos turistų (keista, nes būtent prie šių kapinių yra paskutinė populiariojo 28-ojo tramvajaus maršruto stotelė).
G.Lebednykaitės nuotr./Kapinės Cemitério dos PrazeresJei domina Lisabonos istorija, po kapines galima klaidžioti ilgai ir net užsisakyti ekskursiją, kad gidas išsamiai papasakotų, kuo reikšminga viena ar kita kapų alėja, kaip ilgainiui besikeičianti kapinių architektūra atspindėjo miesto raidą ir kuo žymūs čia palaidoti žmonės. Bet jei nesinori ilgos ekskursijos, į Cemitério dos Prazeres verta užsukti vien dėl labai gražaus vaizdo, atsiveriančio į ikoniškąjį Ponte de 25 Abril tiltą.
G.Lebednykaitės nuotr./Kapinės Cemitério dos Prazeres
-
„LX Factory”. Tai – naujas ir labai „cool” postindustrinis kvartalas, kur, pasak mano gido, visa alternatyvioji Lisabona – kaip ant delno, ir kur mėgsta rinktis į senamiestį šnairai žiūrintis jaunimas. Iš tiesų – jauni ir idėjų kupini Lisabonos hipsteriai apleistą paupio fabrikų erdvę transformavo į progresyvių lisaboniečių traukos centrą.
G.Lebednykaitės nuotr./„LX Factory“Čia radau viską, ko ir tikėjausi tokioje vietoje - konceptualių butikų, menininkų dirbtuvių ir parduotuvėlių, galerijų, vieną už kitą spalvingesnių ir įdomesnių barų ir kavinių, sveiko, keisto ir madingo maisto užkandinių, originalaus gatvės meno ir daug alternatyvios dvasios. Apsilankyti tikrai įdomu, jei norisi pailsėti nuo rūmų ir bažnyčių, o kam aptinka tokios vietos, gali pabuvoti ir ilgiau – „LX Factory” teritorijoje yra net hostelis.
G.Lebednykaitės nuotr./„LX Factory“ -
Mercado de Ourique. Tradiciniai turgūs pietų kraštuose – pilni gyvybės ir egzotiškų aromatų – labai vilioja turistus. Lisabonoje didžiausias ir populiariausias – Mercado da Ribeira, kur po vienu stogu telpa ir prekystaliai su maistu, ir gastronominė erdvė.
G.Lebednykaitės nuotr./Mercado de OuriqueBet tai – ne vienintelis iri gal net ne geriausias pasirinkimas tiems, kam įdomūs turgūs, turint galvoje kad Mercado da Ribeira – triukšmingas, piko valandomis – pilnas žmonių, gausiai lankomas turistų ir brangesnis, nei kiti. Rubenas labai rekomendavo Mercado de Ourique to paties pavadinimo rajone. Mažesnis, jaukus, ir labiau „vietinis” šis turgus man labai patiko. Principas toks pat, kaip ir Mercado da Ribeira – maisto prekystaliai ir restoranų bei barų zona, viskas – vienoje erdvėje po stogu. Lankytojai – beveik vien vietiniai gyventojai, o tai tikrai suteikia turgui autentiško žavesio.
G.Lebednykaitės nuotr./Mercado de Ourique -
Paupio dviračių takas. Kalvota Lisabona nelabai tinkama dviratininkams? Tiesa, senamiestyje bus iššūkių, bet palei Te upę nutiestas dviračių takas – visiškai lygus ir driekiasi toli - juo galima nuvažiuoti pasiekti ir senąjį Belemo rajoną, ir net keliauti toliau, už miesto ribų. Gera vieta pradėti - aplink Cais do Sodre prieplauką, kur galima išsinuomoti dviratį, o tada – pirmyn paupiu.
-
Muziejai. Jų Lisabonoje daug ir visi savaip įdomūs – nelygu, ko ieškote. Rubenas rekomendavo „Cinematica” – kino muziejų, pasak jo, retai patenkantį į turistų „būtinų aplankyti” vietų sąrašą ir labai autentišką.
G.Lebednykaitės nuotr./„Cinematica“Mano nuomone, „Cinamatica” puikiai tinka, jei tenka Lisabonoje praleisti lietingą dieną (tokių nedaug, bet pasitaiko), nes čia lankytojų laukia ne tik ekspozicija (o ji - labai eklektiška: plakatai, senos kameros ir visokia vintažinė kino atributika), bet ir retro stiliaus kino salė, kur rodomi seni filmai originalo kalba. Dar galima pasirausti knygyne, kur sukaupta daugybė knygų ir žurnalų apie kiną visokiomis kalbomis.
G.Lebednykaitės nuotr./„Cinematica“Muziejaus lankymas nemokamas, jei būsite netoliese, verta dirstelėti ir dėl paties pastato, kurio restauruotas autentiškas interjeras – įspūdingas.
-
Miesto panorama tinginiams. Lisabona garsi savo miradouros – kalvų viršūnėmis, nuo kurių atsiveria viena už kitą vaizdingesnės miesto panoramos. Bet jei skubate, tingite laipioti aukštyn žemyn, tieisog norite greito ir patogaus varianto arba keliaujant ne sezono metu vėl užklupo viena iš tų retų, bet žiemą pasitaikančių lietingų dienų, jus išgelbės naujas, blizgus ir visko pilnas „Amoreiras” prekybos centras.
G.Lebednykaitės nuotr./Miesto panoramaDidžiuliame prekybos ir pramogų centre ir šiaip bus ką veikti, bet šauniausia tai, kad nuo stogo galima apžvelgti visą miestą – vaizdas tikrai vertas 5 eurų (tiek kainuoja bilietas).
-
Ne portugališkas maistas. Žinoma, skanus ir portugališkas, bet jei visi tradiciniai patiekalai jau išragauti ir norisi kažko kito, bent jau Lisabonoje yra iš ko pasirinkti. Vienas (sąlyginai) prasčiausių miesto rajonų aplink Intendente ir Martim Moniz metro stotis ir šalutinėse gatvelėse aplink Rua Palma prospektą yra ir vienas įdomiausių, nes čia telkiasi gausios imigrantų bendruomenės. Lisabonoje ypač daug kinų ir nepaliečių, kurie savo pusiau oficialiose kavinės-užkandinėse gamina labai autentišką ir nebrangų maistą. Lisabonos jaunimas mėgsta ieškoti slaptų kinų restoranėlių – tokių, kurie neturi nei pavadinimo, nei iškabos, reikia tiesiog žinoti, pro kurias duris įeiti, dažniausiai reikės nusileisti į rūsį o ten…tikrų tikriausia kiniška virtuvė. Kitas variantas – paskanauti braziliškų patiekalų, nes brazilų bendruomenė Lisabonoje irgi gausi, ir jų restoranų taip pat netrūksta, o patys portugalai brazilišką virtuvę labai mėgsta ir giria.
