Tuometinis ministras pirmininkas Tony Blairas, palinkėjęs taikos ir klestėjimo, paleido lazerio spindulį per Temzę, ir taip buvo pažymėtas apžvalgos rato atidarymas. Pirmąkart „Londono akis“ apsisuko be keleivių. Dėl techninių kliūčių ratas visuomenei buvo atvertas tik 2000-ųjų kovą.
Nors planuota, kad didelė struktūra bus įrengta tik laikinai, jau 20 metų po pirmosios naujametės nakties „Londono akis“ tapo neatsiejama miesto dalimi.
32 apžvalgos rato kapsulės buvo pagamintos Prancūzijos slidinėjimo kabinų kompanijos „Poma“ – kiekviena iš jų talpina 25 žmones, rato aukštis siekia 135 metrus.
Šio kūrinio vizija kilo komandai, kurią sudarė vyras ir žmona: Davidas Marksas ir Julia Barfield, jie yra įkūrę architektūros įmonę „Marks Barfield Architects“. 1993 metais Jungtinės Karalystės Architektūros fondas ir laikraštis „The Times“ paskelbė konkursą, kad atrinktų geriausią idėją, kaip pasitikti naują šimtmetį, ir tuomet šeima pateikė savo projektą.
D.Marksas mirė prieš dvejus metus. Jam patiko didelio rato idėja, kadangi architektas norėjo kažko tokio, kad žmonės galėtų dalyvauti ir mėgautis, pakilę aukštai, BBC teigia J.Barfield.
„Davidas jautė, kad ratas visuomet buvo naudojamas kaip laiko simbolis ir simboliškai jis tiko. Kelionė yra tiek pat svarbi, kiek ir atvykimas – vaizdai atsiveria sukantis ratu“, – kalba J.Barfield.
Tačiau konkurso teisėjai nebuvo sužavėti jų idėja. Išties, nė viena paraiška netiko – visos buvo atmestos. Nepaisant to, savo jėgas ir laiką investavusi architektų pora nusprendė, kad jie patys žengs į priekį ir įkūrė įmonę „Millennium Wheel Company“. Jiems trūko finansavimo, tvyrojo ekonominis sunkmetis, tačiau abu buvo įsitikinę projekto sėkme.
J.Barfield nusprendė, kad apžvalgos ratas turėtų būti įrengtas šalia Temzės upės, pietiniame krante. Tačiau pagrindinis kliuvinys buvo tai, kad žemė jiems nepriklausė. Žemę valdė Menų taryba, kuri ją buvo išnuomojusi meninių vietų kompleksui „Southbank Centre“.
Po ilgų derybų architektams buvo duotas sutikimas naudoti žemę, jie gavo išankstinį planavimo leidimą. Tačiau tai buvo tik pirmas barjeras – gerokai sudėtingiau buvo rasti finansavimą milijonus svarų kainuojančiam projektui.
Pasak architektės, sėkmė aplankė tuomet, kai Londono „Evening Standard“ laikraščio žurnalistas atkreipė dėmesį į jų paraišką ir pateikė ją laikraščio redaktoriui. Laikraštis nusprendė juos paremti ir paleido kampaniją „Paremkite Ratą“ (Back the Wheel, angl.)
Tai paskatino diskusijas su įvairiais potencialiais rėmėjais, įskaitant „British Airways“ vadovu seru Bobu Aylingu. Avialinijos nusprendė finansuoti įmonę mainais į 50 procentų „Millennium Wheel Company“ akcijų. Tai leido architektams parengti galutinį pasiūlymą. Parduoti projektą padėjo kompiuterinės vizualizacijos, kurios tuo laikotarpiu jau buvo pakankamai įspūdingos. Galutinai planas buvo patvirtintas 1996-aisiais.
Net ir tuomet projektui grėsė pavojus, tikina J.Barfield. Būta baimių, kad šalies sekretorius aplinkosaugai Johnas Gummeris gali imtis projekto peržiūros, o toks atidėjimas buvo negalimas. Būta ir opozicijos – buvęs Torių ministras ir Karališkosios vaizduojamųjų menų komisijos vadovas baronas Normanas St. John-Stevas teigė, kad ratas gali virsti „baltu drambliu“.
Apžvalgos rato statybos darbai prasidėjo 1998 metais. Jis buvo surenkamas iš sekcijų, kurios buvo atgabenamos barža. Maždaug 1700 tonų plieno buvo sunaudota statyboms.
Originaliame projekte ratą turėjo sudaryti 60 kabinų, kurios simbolizuotų kiekvieną laikrodžio minutę. Tačiau po bandymų slidinėjimo kurortuose buvo nuspręsta palikti 32 kabinas. Taip buvo ne tik efektyviau ekonomiškai, tačiau leido lankytojams mėgautis geresniais vaizdais.
Architektė prisimena vieną išskirtinį rytą, kai būdama kitoje upės pusėje ji stebėjo, kaip ratas iš horizontalios pozicijos buvo pakeltas į vertikalią, už rato kilo saulė. Tik tuomet ji suprato savo kūrinio grožį.
Pirmieji keleiviai ratą išbandė 1999-ųjų gruodį – tai daugiausia buvo žmonės, kurie parėmė projektą ar buvo įsitraukę į statybas. Skambučių jie sulaukė paskutinėmis minutėmis, o telefonu jie išgirdo, kad ratas paruoštas ir reikia atvykti skubiai.
„Man įspūdingiausia kulminacija buvo nuostabus švento Pauliaus Katedros iškilumas – tokia perspektyva anksčiau nebuvo regėta“, – BBC sako J.Barfield.
Ji įsitikinusi, kad Londono akis miestiečiams ir lankytojams suteikia kitokį būdą pasigrožėti sostine ir tik sustiprina patirtis.
„Mes negalėjome numanyti tokios sėkmės ir ilgaamžiškumo. Tai labai padrąsina“, – kalba architektė.
Per pirmuosius 6 mėnesius „Londono akį“ aplankė du milijonai žmonių. Joje pasipiršo bent 5000 asmenų.
Dabar 32 apžvalgos rato kapsulės simbolizuoja 32 Londono miestus. Numeracijoje praleista 13-oji kapsulė.
Nuolatinio statinio statusas „Londono akiai“ buvo suteiktas 2002 metais. Vien 2018 metais ratą aplankė 3,5 mln. žmonių. Holivudo aktorei Jessicai Albai priklauso rekordinis apsisukimų skaičius, tenkantis užsienio žvaigždei – ji apsilankė 31 kartą.
