Neskubėkite sakyti, kad Lietuvoje jie visi vienodi ir dažnai – neįdomiai nykūs. Štai trys naujos vietos, kuriose laikas prabėgs nepastebimai, o būdami juose greičiausiai ne kartą pagausite save galvojančius: „Visai kaip užsienyje.“
Muziejus-nemuziejus, kuriame – įdomioji Vilniaus istorija
Tik šį birželį Vilniuje atidarytas analogų Europoje neturintis virtualus „Telia Vilniaus istorijos nemuziejus“ ne veltui pristatomas taip skambiai.
Projekto sumanytojai – televizijos prodiuseriai Edmundas Jakilaitis ir Laurynas Šeškus – unikalaus muziejaus kūrimui sutelkė geriausius šalies istorikus bei vizualiųjų menų atstovus.
15-os minučių trukmės virtualiame seanse aštuoniomis kalbomis apžvelgti net 700 sostinės metų – 16 kertinių istorijų, kurios nuo pat Gedimino sapno formavo šiandienį Vilniaus veidą. Nemuziejaus turo scenarijaus autorius – vienas žinomiausių istorikų, prof. Alfredas Bumblauskas.
Kompiuterine grafika, lazeriais ir projekcijomis dailininkai ir istorikai „Telia Vilniaus istorijos nemuziejuje“ taip pat atkūrė Vilniaus miesto gaisrus, Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istoriją, barokinio miesto žydėjimą, Napoleono kariuomenės traukimąsi. Seanse neapeinamos ir skaudžios temos – Panerių tragedija, pokaris, KGB veikla.
Apsilankiusieji tvirtina, jog čia – geriausia vieta, norintiems prisiminti arba sužinoti, koks Vilnius buvo ir kodėl tapo tokiu, kokį matome dabar.
Adresas: Vokiečių g. 4, Vilnius
Darbo laikas: pirmadienį–sekmadienį, 11 val.–20 val.
Daugiau informacijos: www.nemuziejus.lt
Misija – pažinti savo valstybę: Valstybės pažinimo centras
Tai dar vienas pakankamai naujas objektas, lankytojus pakvietęs 2016 m. kovą. Prezidentūros kieme atidarytas Valstybės pažinimo centras – iki šiol yra vienas moderniausių muziejų Lietuvoje. Per kelias valandas čia galima interaktyviai susipažinti su valstybės sandara, svarbiausių valdžios institucijų veikla ir piliečių teisėmis.
Pirmą kartą siūloma centre praleisti 1,5–2 val., o kitą kartą susiplanuoti ilgesnę viešnagę salėje, kuri labiausiai sudomino, ir įsigilinti į visą pateikiamą informaciją, kurios čia tikrai labai daug.
Nors teigiama, kad šis centras įdomiausias turėtų būti paaugliams ir jaunimui, bet praėjus daugiau nei metams matyti, kad jis populiarus ir tarp jaunesnio amžiaus lankytojų, taip pat – senjorų. Visa informacija pateikiama lietuviškai.
Turistai informaciją anglų kalba gauna kartu su ekskursijoms išdalijamomis planšetėmis.
Adresas: Totorių g. 28, Vilnius
Darbo laikas: antradieniais–penktadieniais: 9 val.–16 val. Šeštadieniais–sekmadieniais: 11 val.–18 val.
Daugiau informacijos: www.pazinkvalstybe.lt
Atnaujintas Lietuvos jūrų muziejus: apie stichiją, Klaipėdą ir jūrą
2017 m. po ilgos rekonstrukcijos pagaliau duris atvėręs muziejus išaugino jau keletą lankytojų kartų. Tai – viena populiariausių lankytinų vietų, kai oras atostogų sezono metu pajūryje subjūra.
Tačiau net ir rudenį verta užsukti į Klaipėdoje, Nerijos forte, veikiantį muziejų. Tiesa, kol kas vis dar neveikia akvariumas – tebevyksta remontas.
Tačiau nuo liepos lankytojai gali apžiūrėti ne tik istorines sales, kuriose – dvi naujos ekspozicijos, bet ir pamatyti jūrų gyvūnus atnaujintuose išorės baseinuose.
Moderniais architektūriniais sprendiniais ir formomis atkūrus anksčiau buvusių pylimų vaizdą, redutas įgavo futuristinio objekto, panašaus į skraidančią lėkštę, formą.
Naujovės lankytojus pasitinka vos įkėlus koją: sargybinės patalpoje (anksčiau buvo suvenyrų parduotuvė) įrengta ekspozicija „Nerijos forto istorija“, pasakojanti šio gynybinio objekto istoriją.
Kaip teigiama muziejaus puslapyje, forto istorija siekia XIX a. antrąją pusę. Tuomet Kopgalyje – šiauriausiame Kuršių nerijos taške – pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė, kuri per Antrąjį pasaulinį kartą buvo beveik sugriauta. 1979 m. Nerijos fortas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejui.
Pasak istoriko Dainiaus Elerto, naujoje ekspozicijoje akcentuojama, kad fortas – sudėtinė Klaipėdos jūrinės istorijos dalis. Nerijos fortas – geriausiai išlikęs Prūsijos fortifikacinis statinys Lietuvos teritorijoje.
Viena įdomesnių ekspozicijų – „Jūrų katastrofos ir Lietuva“, pasakojanti apie stichijos sukeltas nelaimes. Ir istoriniais, ir interaktyviais eksponatais turtinga ekspozicija yra orientuota į tikslinę šeimų, vaikų ir jaunimo grupę, todėl faktai pateikiami interaktyviai. Greta muziejaus veikia ir Delfinariumas, kurio pristatinėti atskirai turbūt neverta.
Daugeliui atrakcija tampa jau pats atvykimas į Lietuvos jūrų muziejų, kadangi iš Klaipėdos į jį patekti galima tik persikėlus keltu į Smiltynę. O nuo prieplaukos į muziejų – nueiti ar nuvažiuoti pėsčiomis, dviračiu arba automobiliu (atstumas 7 km).
Adresas: Smiltynės g. 3, Klaipėda
Daugiau informacijos: www.muziejus.lt