Tačiau šią savaitę prasidėjusi akcija sukiršino ne vien sostinės politikus, įsikišo ir vyriausybė. Ar tokia reklama bus veiksminga gerąja prasme, ar ji tikrai seksistinė, nuvalkiota ir jau atgyvenusi, sužinosime tik po kurio laiko, nors Vilniaus tarybos opozicijoje esantys politikai jau ėmėsi veiksmų, kad posto netektų „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Kilusi ginčų banga, tarsi ir gerai, žmonės surado temą išsisakyti, bet kartu kelia minčių, kad pasauliui dėl to nei šilta, nei šalta, o mūsų užmojis parodyti kažin ką labai drąsaus turi provincialumo kvapo. Net, jeigu jos kūrėjui, kaip jis sako, „žiauriai įdomu būtų išgirsti popiežiaus nuomonę“.
Po tarptautinės orgazmo dienos, jau kitą dieną startavo tarptautinė Vilniaus reklamos kampanija. Jos organizatorė savivaldybės įmonės „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė džiaugėsi užsienio žiniasklaidoje suskaičiavusi iki tūkstančio publikacijų apie G tašką. Pavyzdžiui, pranešė net vietinis Normandijos laikraštis, kad Vilnius žada turistinį orgazmą.
Vilniaus reklaminį šūkį galima aptikti ne tik užsienio medijose, bet ir turistų lankomiausiame Vilniaus senamiestyje. Egzotinių masažų salonas, reklamose viliojantis gražiausiomis masažuotojomis ir masažu keturiomis rankomis, vitrinos lange jau skelbia apie G taško vietą.
Reklaminę kampaniją organizuojančios savivaldybės įmonės vadovė teigia, kad reklamos adresatas – 18–35 metų Londono ir Berlyno gyventojai. Šių miestų gatvėse jau platinama lauko reklama. O elektroniniame tinklalapyje Vilnius G-spot siūloma žaisti ir pačiam sudaryti malonumų žemėlapį. Vienas iš malonumų apibūdinamas taip: „nėra tokių dalykų, kaip per daug liežuvio“. Taip pristatomi restoranai ir kavinės.
„Aš manau, kad šita reklama tikrai nėra seksistinė, ji yra seksuali, bet seksualumas nuo seksizmo skiriasi, ir tai yra du skirtingi dalykai. Čia visiškai ne seksistinė reklama“, – tvirtina vienas iš reklamos kūrėjų Jurgis Ramanauskas.
Šmaikštų klipą apie Vilniaus G tašką sukūrė buvęs Vilniaus meras, dabartinėje miesto taryboje valdančiosios daugumos oponentas Artūras Zuokas. Jis sako, kad Vakarų pasaulyje net įmonių rinkodaroje yra tabu aliuzijos į seksizmą ir tokio pobūdžio malonumus.
„Mes reklamuojame Vilnių Vakarams, bet reklamuojame priemonėmis, kurios yra tik posovietiniam pasaulyje, kur visi bando kažkaip seksistiniais elementais kažką parduoti. Tai yra pirma. Antra, ši reklama sukuria dviprasmybę“, – sako A.Zuokas.
Vyriausybės Įvaizdžio skyriaus specialistė Eglė Kudzmanienė taip pat šioje reklamoje įžvelgia riziką, kad pasiųsta dviprasmiška žinutė, turinti seksistinę potekstę. Tai patvirtino ir Jungtinės Karalystės vyriausybės komunikacijos ekspertai, su kuriais buvo konsultuojamasi.
„Mes šiandien matome iš užsienio spaudos, kad „G spot“ reklama jau nėra Vilniaus reklama, tai yra Lietuvos reklama ir tas kontraversiškumas mums iš tikrųjų kelia daug abejonių, ar visos priemonės pateisina tikslą, o šiuo atveju – žinomumo siekimą“, – svarsto E.Kudzmanienė.
Fotoalbumo „Neregėta Lietuva“ autorius, komunikacijos specialistas Marius Jovaiša, ne vienerius metus vykdęs tarptautinius projektus, teigia, kad sekso, net užuominų apie jį, religijos, rasinių insinuacijų naudojimas reklamoje – jau atgyvenęs metodas, o ypač nenaudotinas miestui ar šaliai pristatyti.
„Išvis gal reikėtų vengti tokių primityvių, per „aną galą“ priėjimų prie komunikacijos. Manau, ta klaida gimė iš nepatyrimo, vienas dalykas, nes tikrai turėjo tai įveikti filtrą pačių kūrėjų, taip sakant. Ir turėjo įveikti filtrą užsakovo, kuris irgi blaiviai turėjo pasižiūrėti. Žinot, kaip anekdotas smagu draugų rate, bet tu ne kiekvieną anekdotą atsistojęs gali LRT eteryje per „Panoramą“ pasakoti“, – sako M.Jovaiša.
Rugsėjo pabaigoje Lietuva bus pasaulio dėmesio centre dėl popiežiaus vizito. „Go Vilnius“ vadovės I.Romanovskienės teigimu, Vilnių pristatanti G taško reklaminė kampanija baigsis dar iki popiežiaus apsilankymo, todėl šie du dalykai neturi būti siejami.
„Mes kalbam apie užsienį ir žinutė apie G-spot kampaniją eina visai į kitas rinkas, kitas auditorijas, visai kitomis priemonėmis ir niekaip nesusijusi su popiežiumi. Popiežius atvyksta į Vilnių rugsėjo pabaigoje, atvyksta su dideliu būriu žurnalistų ir mes tikrai jiems turime pasistengti padaryti gerą įspūdį ir parodyti Vilnių“, – tikina I.Romanovskienė.
Reklamos kūrėjas savo svarstymais mąsto dar toliau.
„Būtų labai įdomu išgirsti popiežiaus reakciją į tai (reklamą – LRT.lt)“, – sako J.Ramanauskas.
E.Kudzmanienė sako, kad kitų šalių komunikacijos specialistai įspėja, jog ši reklama gali išbalansuoti popiežiaus vizitą. Per jį šalyje lankysis apie 200 užsienio žurnalistų.
„Mes gavome rimtų signalų iš Jungtinės Karalystės vyriausybės komunikacijos komandos, kad tai gali įnešti nereikalingą šurmulį ir gali šiek tiek išbalansuoti šį vizitą. Štai kodėl mes iš tikrųjų ir pateikėme signalą Vilniaus miesto savivaldybei, kad jie dar kartą sėstų ir svarstytų, ir galvotų iš tikrųjų, ar šita reklaminė kampanija atitinka jų ilgalaikę viziją, ar tai tas kelias, kuriuo nori eiti sostinė“, – teigia E.Kudzmanienė.
M.Jovaiša klausia, kokia reklaminės kampanijos žinutė? Ar joje yra pažadas? Ar ji turi tęstinumą? Ar ji galės būti plėtojama ateityje?
„Jeigu taip paėmus paprastai, pamatys šitas reklamas Londone, pamatys Vokietijoje, tai tik sustiprins jau egzistuojantį stereotipą, kad Lietuva yra Rytų Europos šalis, kurioje lengvai prieinamas seksas, ir tokių mes konotacijų, kad šaltas alus, karštos merginos, mes turėtumėme jų vengti, o ne patys kurstyti tą ugnį“, – svarsto M. Jovaiša.
