„Šiuo metu oro uostai veda intensyvias derybas su avialinijomis. Tikiuosi ne tik skrydžių į vadinamuosius hab'us, bet ir tolimųjų skrydžių, ko kalbant apie reguliarius skrydžius Lietuvos oro uostai nėra turėję“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
„Aš taip pat asmeniškai esu įsitraukęs į diskusijas ir derybas. Vienas iš paskutinių susitikimų neseniai buvo Varšuvoje, su LOT vadovybe, kuri planuoja net ir dabar į Varšuvą skrydžių skaičių padidinti“, – pridūrė jis.
„Viena kryptis tai yra į Aziją, šiandien į Aziją mes keliaujame pagrinde per Turkiją, turime 14 skrydžių per savaitę, bet reikia alternatyvų, kad gyventojai galėtų rinktis, neslėpkime, kad ir kainos mažėtų, tai yra viena kryptis į Aziją, tai galėtų būti Dubajus. Kita kryptis, nekalbant tik apie Europos oro uostus, galėtų būti kryptis už Atlanto“, – kalbėjo ministras.
Jis sutiko, kad verslui šiuo metu trūksta patogių krypčių, ypač į pagrindinius Europos verslo centrus, dėl to taip pat deramasi, planuojamas finansavimas.
„Iš ministerijos esame pasiruošę skirti finansavimą, kad skrydžių kryptys tam tikros atsirastų, kur avialinijos pasiruošusios su oro uostais pasidalinti riziką. Šiandien biudžete turime tam tikras eilutes, esu pasiruošęs iš ministerijos pusės lygiai taip pat perskirstyti lėšas iš vienų sričių į kitas. Mums tiesiog reikia susitarimų su kompanijomis“, – sakė M.Skuodis.
Pasak ministro, vienas iš dabartinių prioritetų – kryptis į Londono Sičio oro uostą.
„Kadangi Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, net ir norėdami negalime jos toliau finansuoti. Kol kas susitarimai, kad ji tęsis iki rudens, tai dar turime šiek tiek laiko“, – sakė M.Skuodis.
Kadangi Jungtinė Karalystė pasitraukė iš Europos Sąjungos, net ir norėdami negalime jos toliau finansuoti.
Jis taip pat pabrėžė, kad Vilniaus oro uosto pakilimo takas yra tinkamas tolimiesiems skrydžiams.
„Geriausias to įrodymas – matysime NATO summit'ą, kai atvyks įvairiausių šalių vadovai su didžiausiais lėktuvais ir puikiausiai jie čia nusileis ir tilps“, – sakė M.Skuodis.
Tuo metu paklaustas apie nacionalinio oro vežėjo galimybę, ministras sakė, kad verslas turėtų prisidėti bent 50–51 procentų.
„Tai būtų įrodymas, kad tai gali būti gyvybingas modelis, kuris veiktų ir nebankrutuotų. (...) Jei verslas pasiruošęs įdėti savo lėšas, o ne tik naudoti visų mokesčių mokėtojų lėšas, galima tokį variantą svarstyti. Jei verslo indelio nėra, nesu tikras, kad kalbant apie komercinį segmentą, valstybė yra geriausia verslo vystytoje šitoje srityje“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, jog keleiviams svarbiausia ne nacionalinės avialinijos, o kad būtų skrydžių krypčių, kurias galima užtikrinti ir kitais būdais, tačiau tam reikia finansavimo.
