Nuo Afrikos krantų Madeira nutolusi apie 500 km, o nuo Portugalijos, kuriai priklauso, – dvigubai tiek. Rojumi žemėje vadinamos salos krantus skalauja Atlanto vandenynas, tačiau ji čia nėra vieniša. Visai šalia plūduriuoja nedidukė Porto Santo sala ir Desertaso salynas.
Pati Madeira dydžiu taip pat neišsiskiria, per ilgį ji išsidriekusi 57 km, o didžiausias plotas siekia 23 km. Tačiau tai – tik salos privalumas. Keliautojų dėmesio vertų objektų Madeiroje apstu, o vykstant nuo vieno iki kito nereikia trenktis šimtus kilometrų. Būtina paminėti, kad kelionės šioje saloje tikrai neprailgsta – žavingų atodangų, jūroje paskendusių uolų peizažų, jaukių miestelių, įvairiaspalvių egzotinių gėlių ar ryškios žalumos reginiai nuolat keičia vieni kitus. Dažnam kyla klausimas, kaip apskritai visi šie stebuklai gali sutilpti į tokį palyginti nedidelį plotą?
Nors iš tiesų smagu tiesiog sėsti į automobilį ir keliauti po salą be plano, be skubėjimo ir be konkrečių tikslų, tačiau aplankyti bent kelis didžiausius Madeiros pasididžiavimus tikrai verta, o gal netgi ir privalu. Mat juose irgi slypi nemažos dalelės tikrosios salos dvasios.
Kerintis Funšalis
Funšalį – salos sostinę – tikrai galima vadinti svarbiausiu Madeiros miestu. Jame įsikūrę bene pusė salos gyventojų, šuorais į šį miestą traukia ir keliautojai. Modernus, tačiau išlaikęs stiprią autentišką dvasią, laukiantis šeimų, romantiškų porelių, kultūrinių ar naktinių pramogų entuziastų. Mielą kampelį sau spalvingame Funšalyje atras bene kiekvieno kalibro keliautojas.
Salos sostinė gali didžiuotis turinti itin patrauklų senamiestį, kviečiantį pasižvalgyti po siauriausias gatveles, įsigyti vieną kitą suvenyrą ar išgerti kavos senamiestyje. Miesto statiniai saugo labai turtingą krašto istoriją, įspūdį palieka Funšalio katedra, dar vis stūksantys iškilmingi XVIII a. dvarai ir juodojo bazalto ir baltojo marmuro gatvelės.
Besilankant Funšalyje nereikėtų pagailėti valandėlės kitos miesto širdžiai ir alsavimui – didžiuliam turgui pavadinimu Mercado dos Lavradores. Šis padalytas į tris dalis – viename prekiaujama vaisiais, kitame – daržovėmis, o trečiame – gėlėmis. Pasileisti į skonių ir vaišių kelionę – labai paprasta, nė nepajusite, kai vietinių įkalbėti imsite ragauti mažuosius bananus, pasifloras, papajas ar mangus. Net jei neketinate pirkti, itin įdomu užsukti į žuvies skyrelį, tačiau privalu žinoti, kad tam geriausia turguje atsidurti ankstyvą rytą.
Judant nuo vandenyno, gilyn į miestą, į salos centrą, nesunku pastebėti, kad Funšalis kyla į viršų. Tai keliautojams dovanoja vis gražesnius vaizdus. Kuo aukščiau kyli, tuo mažesni miesto nameliai, tuo daugiau akys aprėpia oranžinių stogų, tuo ryškiau horizonte pasimato jūra ir kalnai. Norint pamatyti visą įspūdingą panoramą lyg ant delno, geriausias sprendimas – mesti iššūkį Montės viršukalnei. Čia kelionių aistruolių akį paglostys ne tik puikus reginys horizonte, bet ir pati Montės kalno bažnyčia, išsiskirianti įspūdingo grožio laiptais.
Pakibti virš Madeiros
Madeiroje apstu atodangų, užkampių, uolų ir kalnelių, nuo kurių atsiveria nuostabūs salos vaizdai. Juokaujama, kad šioje saloje nerasi tik vieno dalyko – lygumų. Vis dėlto yra vieta, kuri leidžia turistams į salą pažvelgti iš itin aukštai – nuo 589 m aukščio. Tai – turistų itin pamėgta Kabo Žirau apžvalgos aikštelė.
Bijantiems aukščio dėl Kabo Žirau reikėtų gerai pagalvoti, o prijaučiantiems adrenalinui – atvirkščiai – pasižymėti kaip vieną didžiausių tikslų. Mat Kabo Žirau apžvalgos bokšto dugnas – stiklinis, kitaip tariant, po kojomis atsiveria kvapą gniaužiantis reginys.
Ieškantiems aukščio potyrių Madeiroje pasirinkimų apstu. Vienas iš jų, sakoma, gražiausią gyvenime matytą vaizdą žadantis aukščiausias salos kalnas Pico Ruivo, siekiantis net 1862 metrų aukštį. Grožiu ir įspūdingumu nenusileidžia ir kita, tik vos mažesnė šalies viršukalnė – Pico do Arieiro. Maršrutą „Madeira iš viršaus“ būtų galima užbaigti finaliniu akcentu – Ponta do Garajau apžvalgos aikštele. Takas, vedantis į ją, vingiuoja žemyn ir, atrodo, atsimuša tiesiai į vandenyną, atverdamas keliautojui puikų reginį.
Neįtikėtinas levadų tinklas
Daugelis Madeirą aplankiusių keliautojų vienu išskirtiniausių salos ypatybių veikiausiai įvardytų levadas. Tai – salos drėkinimo sistema, supančiojusi visą Madeirą. Neįtikėtina, tačiau tokioje mažoje saloje „telpa“ net 2 500 km levadų tinklas. Kanalais keliaujantis vanduo daugiausia aprūpina šiaurinės salos dalies augmeniją – parkelius, gėlynus, daržovių bei vaisių sodus bei bananų ir vynuogių plantacijas.
Šalia daugelio levadų atkarpų yra įrengti nedidukai pažintiniai takai. Jie – vienas puikiausių būdų pažinti salos augmeniją. Pasivaikščiojimai levadų pėdsakais iš tiesų labai įspūdingi, lydimi krioklių, kalnų upių, ryškiaspalvių gėlių ir tankių miškų.
Nuo lavos baseinų iki etnografinio kaimelio
Kelionės po Madeirą žemėlapyje keliautojams reikėtų pasižymėti ir dar svarbius taškus. Pirmiausia šalies šiaurėje įsikūrusį autentišką Santanos miestelį, kurį daugelis vadina tiesiog etnografiniu muziejumi po atviru dangumi. Išskirtinis Santanos akcentas – autentiški trikampiai namukai su šiaudiniais stogais, kurie primena pasaką. Kadaise spalvotuose nameliuose iš tiesų gyveno žmonės, o dabar tai – suvenyrų parduotuvės ir vietos, kur gali paragauti tradicinių Madeiros gaminių.
Kalbant apie svarbiausius lankytinus mažosios Portugalijos salos akcentus, negali nepaminėti ir įspūdingojo Port Moniso. Tai miestelis, garsėjantis gamtos suformuotais lavos baseinais.
Uolomis, kalnais, vingiuotais keliais ir žaluma nusėta Madeira – nuostabi ir vargu ar galinti pabosti, tačiau raižant po smėlėtas ir aštrias pakrantes minkšto smėliuko gal ir pasigendi. Tam, kad išpildytų ir šią turistų svajonę, yra visai netoli Madeiros įsitaisęs Porto Santas. Sala, kurios išskirtinumas būtent ir yra auksinis smėlio paplūdimys, nusidriekęs 9 km. Kokių tik pramogų nesiūlo šis kurortas – nuo nardymo, žvejybos, golfo žaidimo iki jodinėjimo. Praleisti bent pusdienį mažytėje Madeiros kaimynėje tikrai verta, juolab kad nusigauti iki jo galima vos per kelias valandas.
Daugiau informacijos spustelėjus čia.
