Šiaurės pašvaistė – reginys, dėl kurio pamiršti net peršlapusias kojas
Prieš kelerius metus Laura su vaikais vyko į Laplandiją ir, aplankę Kalėdų Senelį, jie apsistojo dar už 60-ies kilometrų į Šiaurę nuo kalėdinio kaimelio – Rovaniemio. Keliautojai gyveno nedideliuose nameliuose ant ežero kranto.
„Tą vakarą išėjau į lauką – ir pamačiau! Tai buvo kaip gelsvai žalsvos liepsnelės, kurios vis keitėsi, tai artėjo, tai tolo. Lauke tuo metu spaudė apie –26 laipsnių šaltis. Visi išėjom laukan ant ežero. Bandėme fotografuoti, filmuoti, bet su paprastais telefonais nelabai kas buvo matyti. Kai nesitiki to pamatyti, iš tiesų užgniaužia kvapą: vaivorykštės, žvaigždynai – visi kiti gamtos reiškiniai prieš šį nublanksta. Žvelgiant atrodo, kad dangus nutapytas akvarele ir ta juosta tai siaurėja, tai platėja. Stebėjome šį reginį geras porą valandų, kol ji slinko, slinko – ir apskritai išnyko“, – prisimena Laura.
Važiavome automobiliu ir toks įspūdis, kad vienas kelio valytuvas buvo prieš mus, kitas – už mūsų. Vos tik pradeda pustyti, daugybė kelio valymo mašinų išvažiuoja į gatves.
Reginys buvo toks įspūdingas, jog keliautojai tik pašvaistei išnykus pagalvojo apie šaltį ir savo kojas.
„Buvome įbridę iki kelių į sniegą, stovėjome ant ežero ledo ir užvertę galvą grožėjomės. Tik po poros valandų, parėję namo, supratome, kad visų kojos kiaurai šlapios“, – magišką šiaurietišką naktį prisimena keliautoja.
Laplandijos pramogos – ledlaužis ir plūduriavimas apsivilkus gelbėjimosi kostiumą
Po reginio kompanija su visais vaikais nėrė į suomišką pirtį. Laurą šioje kelionėje lydėjo gidė – ji prisipažino, kad per dešimtmetį kasmetinių kelionių į Laplandiją Šiaurės pašvaistę mato pirmą kartą.
„Tam turi būti kelios sąlygos: visų pirma, turi būti šalta. Diena prieš pasirodant Šiaurės pašvaistei dažniausiai būna labai giedra ir saulėta. Tokia saulėta, kad net sniego baltumas akina. Pačiame Rovaniemyje Šiaurės pašvaistės nepamatysite – reikia vykti dar toliau, labiau į šiaurę. Be to, reikia kad šalia nebūtų didesnio miesto“, – vardijo pašnekovė.
Keliaudama ji girdėjo, jog kai kurie japonai iš kitos Žemės rutulio pusės keliauja į Suomijos šiaurę vien tam, kad pamatytų Šiaurės pašvaistę, o nepamatę čia grįžta vėl ir vėl su viltimi, kad šiemet vis dėlto pasiseks.
„Čia – sėkmės dalykas“, – pripažįsta Laura. Keliautojos vyrui prieš kelias savaites Šiaurės pašvaistę pavyko pamatyti Grenlandijoje.
Vėliau penkių asmenų šeima dar du kartus lankėsi Laplandijoje, tačiau Šiaurės pašvaistės jiems pamatyti nepavyko. Žinoma, čia yra ir kitų pramogų, dėl kurių verta belstis kelis šimtus kilometrų į šiaurę. Apie kelionę pas Kalėdų Senelį 15min rašė praėjusiais metais.
Jei sąlygos nebus tinkamos Šiaurės pašvaistei – nenusiminkite. Laura rekomenduoja aplankyti ledlaužį „Sampo“ (ar kitus šiame regione plaukiančius ledlaužius), kuris turistus plukdo per jūrą.
Ištroškę itin ekstremalių pramogų gali apsirengti specialiu oro pripūstu gelbėjimosi kostiumu ir nerti maždaug į –25 laipsnių šalčio jūrą (ties ką tik pralaužtu ledu).
Ledlaužis plaukia iš Rovaniemio, Kemio ir Tornio miestelių šiaurės Suomijoje. Trijų valandų kruizo metu jis sustoja, keleiviai gali išlipti ant įlankos ledo, o patys drąsiausieji – apsirengti oro pripūstu kostiumu ir paplūduriuoti lediniame vandenyje. Žinoma, dar vienas variantas – tiesiog saugiai stebėti stingdančius vaizdus iš ledlaužio kajutės.
Akis į akį su baltuoju lokiu
Aktyvi šeima, jau kelis kartus aplankiusi Laplandiją, giria šios šalies kelininkus. Matyt, šių žiema netikėtai negali užklupti, nes žiema šiuose kraštuose trunka bent pusmetį.
„Važiavome automobiliu ir toks įspūdis, kad vienas kelio valytuvas buvo prieš mus, kitas – už mūsų. Vos tik pradeda pustyti, daugybę kelio valymo mašinų išvažiuoja į gatves. Visur važiavome su savo automobiliu, nekilo jokių problemų. Vieną rytą atsikėlėme namelyje, kuriame nakvojome – sniego pripustyta iki langų. Jau nusiteikėme, kad niekur nevažiuosime, bet per kelias valandas visi keliai buvo nuvalyti – važiavome tokiu sniego tuneliu, kai iš abiejų pusių – sniego sienos“, – pasakojo Laura.
Žinoma, turistus ir lokį skiria apsauginės grotos, pirmiausia jiems pravedamas saugumo instruktažas. Vis tik, pasak parko gidų, prie plėšrūno priartėjama vos per porą metrų, galima pažvelgti jam į akis.
Šeima nuo šiol renkasi keliones savo automobiliu, nes, pasak Lauros, agentūros neleidžia visko ištyrinėti, vienam objektui skiria gana mažai laiko. Ji rekomenduoja Kalėdų Senelio kaimelyje praleisti bent dieną, aplankyti abu Kalėdų Senelius, o laukinės gyvūnijos parkui Ranua taip pat skirti bent pusdienį. Šiame parke galima ir apsistoti – įrengti iglu nameliai stikliniu kupolu, pro kurį, jei pasiseks, galbūt taip pat pamatysite Šiaurės pašvaistę.
Šią vasarą architektė Maija Kovari laukinės gyvūnijos parke atidarė pažintinį taką – parodą, pavadinta „Septyni žingsniai vandenynui išgelbėti“. Kokie tie 7 žingsniai? Keliautojai tai sužino tik įveikę taką.
Ranua parke vasarą organizuojami naktiniai safariai, kurių metu stebimi naktimis aktyvūs laukiniai gyvūnai, o žiemą lankytojams leidžiama įeiti į ... baltojo lokio teritoriją!
Žinoma, turistus ir lokį skiria apsauginės grotos, pirmiausia jiems pravedamas saugumo instruktažas. Vis dėlto, pasak parko gidų, prie plėšrūno priartėjama vos per porą metrų, galima pažvelgti jam į akis.
Automobilius į Suomiją kelia keltai, tuomet iki Rovaniemio ir šiauresnių Suomijos vietų galima vykti pačiam arba užsisakyti keliautojus ir automobilius gabenantį traukinį.
