Tik įvažiavus į miestą aplanko malonus jausmas – daug žalumos ir parkų, senoviniai, labai gražūs pastatai. Gilinantys į miestą atsiveria vis įdomesnis jo veidas. Visų pirmą pastebime, kad Lvovas - tai tikras ukrainiečių kalbos ir patriotizmo bastionas. Gatvėse daugybė Ukrainos vėliavų, o jo priešiškumas rusiškumui matosi ant kiekvieno kampo. Populiariausias suvenyras – tualetinis popierius su Putino atvaizdu. Dauguma miestiečių, į kuriuos kreipsitės rusiškai, iš principo atsakys jums ukrainietiškai. Lvove daug paprasčiau susišnekėti lenkiškai arba angliškai.
Nustebino ir miesto šiuolaikiškumas bei gyvybingumas. Net savaitės viduryje pagrindinėj miesto aikštėje „Rynok“ gatvėse jausmingai groja gatvės muzikantai, žmonės šoka lindihopą, susirenka daugybė jaunimo, kuris bendrauja, leidžia kartu laiką.
Na, o apie Lvovo restoranus ir barus ko gero reikėtų rašyti atskirą straipsnį, nes tokių kuriozinių idėjų neteko dar matyti niekur kitur. Kaip papasakojo mums vietinė gidė, Lvovas visada garsėjo savo kavinių gausa – dabar, pasak jos, 5 miesto gyventojams tenka po 1 kavinę.
Pradėjome nuo legendinio restorano „Kryjovka“. Prie restoranų durų nėra jokio pavadinimo, jo adresas nėra viešai skelbiamas, ir tik nedidelė eilė išduoda, kad viduje vyksta kažkas ypatingo. Duris atidaro vyras, apsirengęs Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) uniforma, rankoje laiko automatą. Ruošdamasi kelionėj sužinojau, kad prie durų reikia pasakyti slaptažodį „Slava Ukraine“. Suveikė – mus įleidžia ir dar pavaišina horilka (ukrainietiška degtinė su medumi ir pipirais).
Leidžiamės tamsiu bunkeriu žemyn. Viduje - karo atmosfera, maistą paduoda geležiniuose induose, o vakarė tarp restoranų svečių ieško pasislėpusių priešų – rusų. Meniu - su Putino atvaizdu ir nedviprasmiškais keiksmažodžiais. Po vakarienes užlipkite ant restorano stogo – iš ten atsiveria puikus vaizdas i naktinį miestą.
Kitas restoranas esantis toje pačioje laiptinėje – „Masonai“. Jei nežinotum, kad čia slepiasi brangiausias Galicijoje restoranas, tiesiog praeitum pro šalį. Tuksenam į dideles medines dūris. Atidaro apsirengęs chalatu, lyg ką tik iš dušo išlipęs pagyvenęs vyras. Veda mus per pašiurpusį butuką – taip pro slaptas duris patenkame į rafinuotą, retro stiliaus patalpą – tai brangiausiu Galicijoje laikomas restoranas.
Kainos 10 kartų aukštesnės negu kitose vietose, tikrai brangiau negu Lietuvoje. Nesukant galvos dėl kainų užsisakome patinkančius patiekalus – žinome, kad už ukrainietišką dainą padavėjas nubrauks vieną nulį. Nustebome – bet gavome nuolaidą ir be dainavimo – gal padavėjas išsigando mūsų linksmos kompanijos. Tai buvo, ko gero, didžiausia nuolaida, kurią teko kada nors gauti.
Dar viena vietele, kuri tikrai patiks nestandartiniam turistui – „Masoch“ baras. Ten padavėjos ne tik atneš jums kokteilius, bet ir įsakys nusiimti drabužius, atsiklaupti ant kelių ir kartoti frazę „Aš tavo baltas, mažas kačiukas“ po kiekvieno mušimo botagu. Dar palaistys jus vašku arba pakankins ledu. Žodžiu, tikrai neteks nuobodžiauti. Interjeras labai tinkantis tokiems žaidimams – raudona prieblanda, buduaro stilius, ant lubų kabantis kankinimo prietaisai.
Išskirtinė vieta – "Dim Legend". Žydų kvartale yra vienas aukštas senovinis namas, kurio kiekvienas aukštas - tai atskiras restoranas, o pačiame viršuje ant stogo grožintis Lvovo panorama galima labai skaniai pavalgyti ir išgerti ukrainietiško alaus.
Lvovas šiaip yra miestas, garsėjantis savo stogais. Galima užsisakyti ekskursiją „Lvovo stogais“, kurios metu teks pabuvoti maždaug ant penkių skirtingų miesto stogų, iš kurių atsiveria vis kitokia miesto panorama. Ant stogų rodomų ekskursijos metu nepateksite be gido, tad jei norite pamatyti miestą iš viršaus be ekskursijos, lipkite į rotušes bokštą. Nuo rotušės bokšto galima pamatyti bene visą miestą, tad nepatingėkit palypėti laiptais.
Lvove šiaip labai malonu tiesiog būti. Geriausia vieta tokia pasibuvimui yra Turgaus aikštėje prie miesto rotušės „Rynok“. Čia gyvenimas šurmuliuoja: žmonės bendrauja, muzikuoja ar kitaip leidžia laisvą laiką. Būtent čia matai, koks Lvovas modernus ir vakarietiškas miestas. Čia irgi gausu barų ir kavinių. Mes ypač pamėgome „Pjana Visnia”, kur iš bohemiško stiliaus taurių serviruoja vyšnių likerį.
Taurelę galima išlenkti tiek viduje, kur labai gražus, užburiantis interjeras, tiek lauke ant medinių staliukų. Mėgaujantis taurele pabendraukite su Lvovo gyventojais – pamatysite, kokie jie draugiški, mielai papasakos apie savo kraštą ir jo ypatumus.
Lvovas tikrai įspūdingas miestas – jame yra net 65 proc. visų Ukrainai svarbių paveldų objektų ir 95 proc. objektų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Senamiestyje yra net 100 sakralinių objektų; galima aplankyti katalikišką Lotynų katedrą, Šv. Jurgio katedrą, armėnų, rusų ortodoksų cerkves, jėzuitų, dominikonų, Bernardinų bažnyčias bei vienuolyną.
Jei norite pamatyti ne tik patį centrą, būtinai sėskite į turistinį autobusą, pradedantį savo maršrutą prie Operos teatro. Pramoga kainuoja tik 4 eurus žmogui – autobusas beveik dvi valandas jus vežios atokesnėmis miesto gatvelėmis, o garso gidas pasakos apie miesto istoriją.
Lvove taip pat labai populiarūs blusturgiai, kur rasite įvairių senoviškų smulkmenų pasirinkimą, antikvariatų, net ir visai naujų rankų darbo vilnonių kojinių, paveikslų, tautinių rūbų.
Už centro ribų patarčiau aplankyti Taraso Ševčenkos folkloro muziejų atvirame ore. Apsilankymas turėtų patikti ne tik tiems, kas domisi folkloru - tai tiesiog pasivaikščiojimas po nuostabaus grožio parką, kur galima apžiūrėti tradicinę kaimo kultūrą: ten eksponuojama net 100 senovinių trobų. Niekada nemačiau tokio dydžio ir tokio grožio folkloro muziejaus.
Miestas tikrai vertas dėmesio, ir čia netiks argumentas – „neturiu pinigų kelionėms“. Net jei piniginėje švilpauja vėjai, galima sau leisti savaitgalį Lvove, gali būti, kad tokiu būdu net sutaupysite ir išleisite mažiau pinigų negu likdami Lietuvoje. Tokių žemų kainų neteko dar matyti nei viename Europos mieste. Čia viskas pigu – pradedant viešbučių, transporto, gėrimų bei maisto, ir baigiant paslaugų ar prekių kainomis.
Mes išsinuomavome butą pačiame miesto centre, kuriame naktis kainavo vos 15 eurų. Buto kaina nepriklauso nuo žmonių skaičiaus, todėl nuomotis butą, ypač didesnei kompanijai, tikrai apsimoka. Pagalvokite, kaip malonu sėdėti restorane ir neskaičiuojant pinigų užsakinėti viską, ko geidžia širdis.
Pabaigai pats svarbiausias patarimas – nevažiuokite į Lvovą automobiliu. Jau kurį laiką ukrainiečių oro linijos tiesiogiai skraidina iš Vilniaus. Skrydžio kaina apie 120 eurų. Mes padarėme klaidą ir keliavome mašina – teko ilgai važiuoti per Lenkiją, stovėti keturias valandas pasienyje ir iki Lvovo kratytis prastais Ukrainos keliais.
Sekite Małgorzatos kelionės „Facebooke“.