Šiuo metu „magišku“ paskelbtas 121 miestelis. Nors visi magiškieji miesteliai pasižymi ypatingu grožiu ir žavesiu, vien to neužtenka. Vyrauja griežti atrankos kriterijai ir didelė konkurencija, nes patekti į laimingųjų sąrašą reiškia, kad čia pradės lankytis turistai, bus skirta lėšų infrastruktūrai gerinti ir įvaizdžiui formuoti, atsiras daug darbo vietų ir miestelis suklestės. Taigi, be tam tikrų techninių reikalavimų, miestelis turi turėti išskirtinių kultūrinių, istorijos, paveldo savybių.
Kviečiu pradėti pažintį su trimis magiškaisiais miesteliais.
Tlalpuchahua. Kur visus metus Kalėdos
Turbūt viena įdomiausių miestelių transformacijų įvyko šiame sunkiai ištariamame Mičoakano valstijoje esančiame miestelyje. Kadaise gyvenęs vien kalnakasyba, uždarius pagrindinę kasyklą, miestelis rado kitą užsiėmimą.
Apleista Dos Estrellas kasykla dabar paversta muziejumi. Čia galima pasivaikščioti kasyklos tuneliais, pažvelgti, kaip gyveno ir sunkiai čia dirbo žmonės. XX a. pr. tai buvo viena produktyviausių aukso ir sidabro kasyklų pasaulyje bei pirmoji moderni kasykla šalyje, kur buvo naudojama elektra. Pasakojama, kad apleistoje kasykloje vaidenasi. 1937 m. čia įvyko tragedija, kai purvo ir kasyklos atliekų nuošliauža palaidojo trečdalį miestelio ir žuvo 300 žmonių, ir nuo to laiko žuvusiųjų vėlės sugrįžta čia vaidentis.
Nors svyra palmės ir noksta avokadai, dabar čia visus metus gyvena Kalėdos. 1960-aisiais vienam gyventojui pradėjus gaminti kalėdines dekoracijas, prie jo prisijungė ir kiti. Dabar šiame mažame miestelyje veikia apie 200 Kalėdų dekoracijų dirbtuvių, kurios pagamina per 100 mln. dekoracijų kasmet! Tai sudaro net 70 proc. miestelio ekonomikos. Šios dekoracijos – tai daugiausiai stikliniai eglučių burbulai. Nepaisant didelių gamybos mastų, dauguma jų gaminama rankomis. Stiklą dažniausiai pučia vyrai, o dažo moterys. Vaikštant akmenimis grįstomis jaukaus miestuko gatvėmis galima pamatyti stiklo dirbinius dažančias moteris, paragauti tradicinės apelsinų duonos, o vos už 28 km kalnuose vėlyvą rudenį ir žiemą galima grožėtis žiemoti čia susirenkančiais milijonais drugelių monarchų.
Kalviljas. Pasaulio guavų sostinė
Meksikos širdyje esančioje Agvaskaljenteso valstijoje, tarp opuncijų kaktusų ir uolėtų kalvų pakvimpa lietuvio uoslei nepažįstamas svaigiai saldus aromatas.
Kalviljo (Calvillo) miestelis laikomas pasauline saldaus skonio ir dar saldesnio aromato vaisių – guavų – sostine. Nors guavos auginamos ir kitose Meksikos vietose, dėl palankaus klimato ir priežiūros, šie maži, geltoną kriaušę primenantys vaisiai, čia užauga patys saldžiausi ir stipriausio aromato. Nors miestelis visus metus gyvena guavomis, guavų sezonu laikomas laikotarpis tarp rugsėjo ir vasario, o kulminacija pasiekiama gruodžio mėnesį vykstančio guavų festivalio metu. Užduotis čia besilankantiems – paragauti bent penkių saldumynų iš guavų. O jų - kokių tik norit: želė, saldainiai iš kondensuoto pieno ir guavų, marmeladas, tortai, ledai, cukruoti vaisiai. Be jų, iš šio vaisiaus gaminamos sultys, gaivieji ir stiprieji gėrimai.
Kalviljas garsėja ne vien guavomis, bet ir tradiciniais rankų darbo siuviniais. Norint apžiūrėti miestelio architektūrą ir po miestą išmėtytus gatvės meno kūrinius, teks paplušėti lipant į kalvas, nuo kurių atsiveria nuostabios panoramos.
Čolula. Didžiausia pasaulio piramidė, talaveros ir Popocateplis
Ne, ne Egipte reikia ieškoti pačios didžiausios pasaulio piramidės. Čolulos miestelio Nuestra Señora de los Remedios bažnyčios kalne slepiasi pati didžiausia pasaulio piramidė, vadinama Didžiąja piramide. Tiesa, žvelgiant į ją net nepagalvotum - atrodo kaip kalnas su bažnyčia viršuje. Piramidė buvo pradėta statyti III a. pr. Kr., buvo skirta dievui „plunksnuotajai gyvatei“ Quetzalcoatl. Jos pagrindas yra net keturis kartus didesnis nei Gizos piramidės, ir tik dalis jos yra atkasta ir atvira lankytojams. Viena įdomiausių atrakcijų – pasivaikščiojimas tuneliais, išsiraizgiusiais kalno viduje. Čia šilta, tvyro prieblanda ir nejučiom bandai įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis šią vietą atradę žmonės.
Teks paplušėti norint į šį kalną užkopti, bet vaizdai to verti. Ne tik atsivers gražiosios Čolulos panorama, bus galima iš arčiau apžiūrėti ant piramidės stovinčią Nuestra Señora de los Remedios bažnyčią, bet ir tolumoje pasirodys Popocateplis – aktyvus, vienas didžiausių Meksikos ugnikalnių, nuolat pridarantis nemalonumų aplinkui gyvenantiems žmonėms.
Nuo vaiskių Čolulos spalvų gali susisukti galva: gatvės su geltonais, violetiniais, rožiniais namais, gausybė bažnyčių. Ispanų užkariautojas Hernanas Cortezas yra Čolulą pavadinęs „pačiu gražiausiu miestu, esančiu ne Ispanijoje“. Sakoma, kad Čoluloje yra 365 bažnyčios kiekvienai metų dienai, nors iš tiesų, kartu su koplyčiomis, jų yra perpus mažiau – 159.
Vietiniuose turguose galima paganyti akis į gražiąją Pueblos valstijos keramiką (talaveras), paragauti gausybės tradicinių saldumynų bei garsiojo mole poblano. Šis turtingas, ilgai ir iš gausybės ingredientų ruošiamas padažas dažnais valgomas su vištiena, ryžiais, tortilijomis ir jo receptas perduodamas iš kartos į kartą.
