24 metų vilnietė Aistė Mančesterio universitete studijuoja architektūrą. Pagal mainų programą pastarąjį pusmetį ji mokslus tęsė Australijoje – Melnburno universitete.
Paskutinę savaitę Autralijoje dukterį aplankė mama. Po trumpos viešnagės jos susikrovė lagaminus ir leidosi į kelionę namo – Aistė Vilnių turėjo pasiekti per Mančesterį, jos mama – per Londoną.
Kad skrydis neprailgtų, lietuvės neatsispyrė pagundai kelias dienas praleisti Malaizijoje – bilieto kainai tai didelės įtakos neturėjo. Liepos 2-ąj keliauninkės nusileido Kvala Lumpūro oro uoste.
Rankinę nuplėšė motorolerio vairuotojas
Trijų dienų pasižvalgyti Malaizijos sostinėje, Aistės teigimu, pakako. Ji ir mama nuveikė viską, ką buvo planavusios, aplankė populiariausias turistų vietas, daug laiko praleido miesto parkuose.
Į Didžiąją Britaniją lietuvės turėjo išskristi liepos 5-osios vakarą. Aistės lėktuvas į Mančesterį turėjo kilti 18.10 val., mamos skrydis buvo vėlyvesnis.
Visuose turistų giduose Aistė buvo skaičiusi, kad Malaizijoje reikia ypač akylai saugoti daiktus – vagystės gatvėse labai dažnas reiškinys.„Paisiau šių įspėjimų, todėl viešnagės metu rankinę laikydavau prispaustą prie pilvo“, – pasakoja Aistė.
Įlėkiau ir pareigūnams paaiškinau, kad man nieko nereikia – tik paso, nes lėktuvas išskrenda po keturių valandų.
Tačiau nutiko blogiausia: skrydžio dieną, kai Aistės rankinėje buvo ne tik piniginė ir telefonas, bet ir asmens dokumentas, einant pro senąją Kvala Lumpūro stotį, rankinę merginai nuo peties nuplėšė pro šalį švilpiantis motorolerio vairuotojas.
Štai tada užvirė tikras pragaras.
Viltis išskristi žlugo
Šoko ištiktai lietuvei vietiniai iškart rekomendavo bėgti į netoliese esančią policijos būdelę. „Įlėkiau ir pareigūnams paaiškinau, kad man nieko nereikia – tik paso, nes lėktuvas išskrenda po keturių valandų“, – prisimena Aistė.
Merginai liepta nesikarščiuoti ir laukti turistų policijos, kuri nuveš ją į pagrindinę nuovadą, kur bus surašytas įvykio raportas. Su turistų problemomis dirbantys pareigūnai pasirodė maždaug po 15 minučių, nors Aistei tai atrodė kaip amžinybė.
„Nuovadoje mano liudijimą registravo net septyni angliškai prastai kalbantys pareigūnai, todėl procedūra užtruko“, – sako Aistė.
Kai visi reikiami dokumentai pagaliau buvo užpildyti, laikrodis mušė pusę keturių. Buvo penktadienis, todėl visos diplomatinės atstovybės darbą baigia anksčiau. Aistės viltys skubos tvarka gauti laikiną asmens tapatybės dokumentą ir išskristi numatytu reisu žlugo.
„Grįžome į viešbutį, savo skrydį atidėjau iki pirmadienio 18.10 val. Mama sumokėjo už viešbutį, kuriame turėjau saugiai praleisti savaitgalį, atidavė man paskutinius grynuosius ir išvyko į oro uostą. Likti su manimi ir praleisti savo skrydį nebuvo prasmės – ji juk man niekuo negalėjo padėti“, – konstatuoja Aistė.
Pirmadienį viskas bus gerai?
Tądien Aistė išverkė visas ašaras ir jautėsi išsekusi, todėl į lovą krito kaip negyva. Tačiau savaitgalį laiko veltui nešvaistė. Su savimi turėjo kompiuterį, todėl kone visą laiką naršė internete, ieškodama informacijos, kaip elgtis jos bėdoje.
Mergina elektroniniu paštu susisiekė su Lietuvos garbės konsulu Malaizijoje Hong Lee Pee, tačiau iš jo sulaukė tik tokio atsakymo: „Garbės konsulas neturi įgaliojimų išduoti laikinų kelionės dokumentų. Susisiekite su artimiausia Lietuvos ambasada, kuri yra Tokijuje: jus nukreips į atitinkamą ES valstybės ambasadą Kvala Lumpūre.“
Sako, aš tave užjaučiu, bet tau teks užduotis surasti galinčią padėti ambasadą. Galvoju, o Dieve – ką gi man daryti? Mane jau atmetė anglai ir prancūzai...
Aistės mama irgi nesnaudė. Po kelių valandų atkaklių bandymų, jai galų gale pavyko prisiskambinti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) įsteigta visą parą veikiančia linija, kuria teikiama pirminė informacinė konsulinė pagalba nelaimės atveju.
„Moteriai buvo paaiškinta, kad konsulas nieko padėti negalės – reikia kreiptis į bet kurios ES šalies ambasadą. Kadangi turėjau skristi į Didžiąją Britaniją, „Skype“ paskambinau į britų pagalbos liniją. Mane patikino, kad, jei Lietuvos atstovybės Malaizijoje nėra, pirmadienį jie viską sutvarkys“, – pasakoja Aistė.
Konsulas nesuteikė net žmogiškos pagalbos
Nerimo kamuojama lietuvė pirmadienį iš lovos kilo penktą ryto. 15 minučių po septynių ji jau laukė prie ambasados durų.
„Iš pradžių atrodė, kad viskas bus gerai. Tačiau įsigilinę į mano situaciją ambasados darbuotojai paaiškino, kad niekuo negali padėti, nes Malaizijoje turime atstovą, kuris ir turėtų tvarkyti mano reikalus“, – prisimena Aistė.
Tą akimirką ji vėl puolė į paniką – ką daryti, jei garbės konsulas neprisiima jokios atsakomybės? Britai lietuvei patarė kreiptis į Prancūzijos ambasadą – jie lankstesni, gal pagelbės?
„Tekina nubėgau į ambasadą: ten – vėl apsaugininkų patikrinimas, įvairios procedūros. Susitikau su ambasadore, ji patikino, kad labai norėtų padėti, tačiau negali, juk aš – ne prancūzė, net negyvenu Prancūzijoje. Maža to, net neskrendu į šią šalį“, – dėsto Aistė.
Davė telefoną ir internetą
Lietuvė atsidūrė aklavietėje. „Laimė, įvertinusi beviltišką mano padėtį ambasadorė pati paskambino Lietuvos garbės konsului, tačiau nieko nepešė. Tada ji pati susirado Lietuvos ambasados Tokijuje kontaktus ir susisiekė su vyriausiąja sekretore Asta Slavinskaite.
Ji paaiškino, kad pagal ES reikalavimus laikiną kelionės dokumentą man turėtų išduoti bet kuri ambasada. Lietuvos diplomatė paaiškino, kad nežinia, kodėl kiekviena iš jų turi vidinius reikalavimus, kurie kertasi su ES nuostatomis. Sako, aš tave užjaučiu, bet tau teks užduotis surasti galinčią padėti ambasadą. Galvoju, o Dieve, – ką gi man daryti? Mane jau atmetė anglai ir prancūzai. Tuo metu jau buvo 11 valandų, o aš – vis dar mirties taške“, – pasakoja Aistė.
Ji vėl grįžo pas britus. Šie pasigailėjo lietuvės ir suteikė bent ryšio priemones – internetą ir telefoną.
Perpykau ir pratrūkau: gal jau užteks kramtyti?! Sako: aš nevalgiau jau keturias valandas. Paaiškinau: o aš – nuo vakar!
Ji pirmiausia skambino kaimynams lenkams, po to – austrams, čekams ir t.t. Pastangos ėjo šuniui ant uodegos. Vienoje ambasadoje mergina gavo patarimą kreiptis į ES departamentą Kvala Lumpūre.
„Ten mane sujungė su vadybininku, kuris viso pokalbio metu abejingai kažką kramtė. Tai, kad buvau iš Lietuvos, man tik trukdė. Atvirai pasakė: kuo mažesnė šalis, tuo daugiau problemų. Perpykau ir pratrūkau: gal jau užteks kramtyti? Sako: aš nevalgiau jau keturias valandas. Paaiškinau: o aš – nuo vakar! Esu svetimoje šalyje, be pinigų ir ryšio priemonių, viena, man niekas neišduoda dokumentų!“ – kalba Aistė.
Dabar ji pripažįsta, kad šitaip užsipulti žmogų – nemandagu: „Tačiau mano laikas iki skrydžio nenumaldomai tirpo, mieliems ilgiems pokalbiams neturėjau laiko.“
ES atstovybės darbuotojas galiausiai padėjo tuo, kad visoms ES šalių ambasadoms Malaizijos sostinėje išsiuntinėjo Aistės pagalbos prašymą su klausimu, kas gali padėti?
Danai nekėlė jokių reikalavimų
Po to skambindama į ambasadas lietuvė jau neturėjo prisistatinėti – visi žinojo, kad tai – Aistė. Pirmieji atsiliepė vokiečiai. Jie galėtų sutvarkyti dokumentus, jei mergina pakeistų skrydžio kryptį iš Anglijos į Vokietiją.
„Paprašiau jų pasikonsultuoti su britais. Jei padėti gali vokiečiai, kodėl atsisako britai, juk būtent į jų šalį skrendu?! Tačiau iš to nieko neišėjo. Britai paaiškino: „Jei Lietuvos konsulas nedirba savo darbo, kodėl tai turi tapti mūsų problema?“ Vokiečiai, suprasdami, kad keisti visus skrydžius man labai brangu, dar patarė paskambinti danams“, – įvykių seką atkuria Aistė.
Jei Lietuvos konsulas nedirba savo darbo, kodėl tai turi tapti mūsų problema?
Išgirdusi, kad Danijos ambasada sutinka išduoti laikiną kelionės dokumentą iš esmės be jokių papildomų reikalavimų ir sąlygų, Aistė negalėjo patikėti savo ausimis – bent penkis kartus perklausė: „Tikrai?!“
Staigmena: reikia dar vieno antspaudo
Danijos ambasadą Aistė pasiekė apie 14 val. Pinigų susimokėti už dokumentus ji neturėjo. Laimė, ambasados sekretorė sutiko, kad Aistės mama maždaug 500 litų sumą pervestų į asmeninę darbuotojos sąskaitą.
Aistei teko užpildyti galybę įvairių dokumentų formų. Kol ambasadoriaus antspaudas atsidūrė ant dokumento, praėjo dar dvi valandos. Laikiną kelionės dokumentą savo rankose mergina spaudė tik 16.20 val.
Pratrūkau raudoti: Man nėra jokio rytoj!
Atrodė, dabar telieka pasiekti oro uostą, tačiau tą akimirką lietuvė išgirdo, kad be Malaizijos migracijos departamento pažymos, įrodančios, kad ji legaliai įvažiavo į šalį, išskristi negalės.
Migracijos departamentas, įsikūręs pakeliui į oro uostą, dirba iki 17.30 val. Nuo Danijos ambasados iki jo – maždaug pusvalandis, bet... tik ne popietinio piko metu.
„Išvykdama į Migracijos departamentą avialinijoms parašiau, kad, jei nesusisieksiu su jomis iki 17.40 val., vadinasi, nespėsiu ir vėl teks keisti skrydžio laiką“, – kalba pašnekovė.
Ašaros suminkštino apsaugininkų širdį
Su dviem 40 kg lagaminais, 35 laipsnių karštyje Migracijos departamentą Aistė pasiekė tik 18.10 val. Ją pasitikę apsaugininkai paaiškino, kad darbo valandos baigėsi – atvykite rytoj.
„Pratrūkau raudoti: Man nėra jokio rytoj!“ – neslepia Aistė.
Matyt, merginos ašaros suminkštino apsaugininkų širdį. Be to, biure dar buvo užsilikę trys žmonės, kurie, išklausę Aistės istoriją, sudėjo reikalingus antspaudus.
„19.15 val. jau turėjau viską, tačiau skrydžiui buvo „atia“, – atsidūsta.
Nuvykusi į oro uostą ji sužinojo, kad avialinijos jos skrydį nukėlė į 2 val. nakties. „Dar niekada nesijaučiau tokia laiminga perėjusi visas oro uosto patikras“, – šiandien šypsosi Aistė, tačiau ir vėl suintriguoja: tai – dar ne istorijos pabaiga.
Galima skųstis, bet kam tai rūpi?
Mančesterio oro uoste pareigūnai norėjo paimti Aistės laikiną dokumentą, nors teoriškai jis turėtų galioti 7 dienas. Pareigūnai nesuprato, kodėl į Didžiąją Britaniją skrendančiai lietuvei dokumentą išdavė danai.
Buvau nuėjusi į URM, norėjau su kuo nors pasikalbėti apie savo atvejį, tačiau sekretorė pasiūlė parašyti laisvos formos skundą. Tiesa, leido suprasti, kad jis niekam nebus įdomus – tai ar verta?
Tačiau po ilgų įtikinėjimų, kad be laikino kelionės dokumento Aistė negalės liepos 10 dieną išvykti į Lietuvą, nors jau turi skrydžio bilietus, dokumentą pavyko išsaugoti savo rankose.
Su juo į Lietuvą Aistė išskrido sėkmingai, tačiau pagaliau namo sugrįžusios lietuvės tapatybė įtarimų sukėlė vietos pareigūnams. „Manęs nenorėjo priimti“, – nuostabos neslepia Aistė.
Po kelių dienų apsilankiusi Lietuvos migracijos departamente ji išgirdo, kad visą tą laiką jos paso galiojimas nebuvo nutrauktas.
„Nesuvokiu, kaip tai įmanoma, jei visais kanalais skelbiau, kad mano pasas pavogtas. Buvau nuėjusi į URM, norėjau su kuo nors pasikalbėti apie savo atvejį, tačiau sekretorė pasiūlė parašyti laisvos formos skundą. Tiesa, leido suprasti, kad jis niekam nebus įdomus – tai ar verta?“ – pasakoja Aistė.
Būtent todėl savo istoriją ji nutarė papasakoti 15min.lt. Mergina tikisi, kad bent tokiu būdu pavyks sulaukti atsakingų institucijų reakcijos.
„Ambasadų, su kuriomis bendravau, darbuotojai atvirai stebėjosi, kaip man šitaip nepadeda mano valstybė – į nelaimę patekęs žmogus lieka gatvėje. Ačiū Dievui, aš neblogai kalbu angliškai, o jei mano vietoje atsidurtų kitas žmogus?“ – svarsto Aistė.
Užsienio reikalų ministerijos paaiškinimas į 15min.lt užklausą dėl Aistės S. istorijos:
„Apgailestaujame, kad Lietuvos piliečiai, praradę asmens dokumentus valstybėse, kuriose nėra Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, patiria nepatogumų. Minimas atvejis Užsienio reikalų ministerijai yra žinomas. Lietuvos ambasadai Japonijoje ir ministerijai bendradarbiaujant su Danijos ambasada pavyko išspręsti Lietuvos pilietės problemą.
Remiantis 1996 m. „Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimu dėl laikinojo kelionės dokumento nustatymo“, Lietuvos piliečiai, praradę kelionės dokumentą valstybėje, kurioje nėra Lietuvos ambasados ar konsulinės įstaigos, gali kreiptis į Europos Sąjungos valstybės atstovybę, su kuria Lietuva yra pasirašiusi susitarimą dėl konsulinės pagalbos. Jei tokios atstovybės šalyje nėra, pilietis gali kreiptis į bet kurios ES valstybės atstovybę.
ES valstybės atstovybė, gavusi Lietuvos užsienio reikalų ministerijos leidimą, išduoda laikinąjį kelionės dokumentą (Emergency Travel Document). Šios ES teisės nuostatos privalo laikytis visos ES šalys.
Deja, šis atvejis ir kiti ministerijai žinomi panašaus pobūdžio Lietuvos piliečių nusiskundimai byloja, kad šios taisyklės kartais yra nesilaikoma, vis dar pasitaiko atvejų, kai Lietuvos piliečiai ES šalių atstovybėse aptarnaujami netinkamai.
Bet šis atvejis ir kiti ministerijai žinomi panašaus pobūdžio Lietuvos piliečių nusiskundimai byloja, kad šios taisyklės kartais yra nesilaikoma, vis dar pasitaiko atvejų, kai Lietuvos piliečiai ES šalių atstovybėse aptarnaujami netinkamai. Užsienio reikalų ministerija atitinkamuose ES konsulinio bendradarbiavimo formatuose kiekvienu atveju atkreipia dėmesį į tokius faktus. Tačiau tokie atvejai yra vienetiniai.
Dauguma atvejų ministerija ir Lietuvos atstovybės užsienyje sėkmingai bendradarbiauja su kitų ES valstybių atstovybėmis ir piliečiai be problemų gauna laikinuosius kelionės dokumentus.
Lietuvos piliečiams užsienyje patekus į nelaimę ir neturint lėšų grįžti į Lietuvą, Lietuvos atstovybės gali padėti susisiekti su savo artimaisiais ir padėti organizuoti artimųjų lėšų pervedimą nukentėjusiesiems. Jeigu piliečiai neturi artimųjų ar draugų, kurie galėtų padėti, materialinę pagalbą gali suteikti Lietuvos atstovybės.
Materialinė pagalba yra grąžintina, pilietis ją gaudamas pasirašo įsipareigojimą grąžinti Užsienio reikalų ministerijai jam suteiktos materialinės pagalbos dydžio pinigų sumą. Jei šalyje nėra Lietuvos atstovybės, pilietis dėl grąžintinos materialinės pagalbos taip pat gali kreiptis į kitų ES valstybių atstovybes.
Malaizijoje Lietuva turi garbės konsulą. Garbės konsulų atliekamos funkcijos yra labai ribotos. Garbės konsulams yra išduodami konsuliniai patentai, kuriais jiems pavedama atlikti tik kai kurias funkcijas, nurodytas 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių (plėtoti prekybinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius ryšius ir pan.), tačiau garbės konsulai neišduoda vizų, pasų, kitų dokumentų, neatlieka notarinių ir panašių konsulinių veiksmų.
Pagalbos nukentėjusiems asmenims klausimus garbės konsulai sprendžia kiekvienu atveju individualiai. Ministerija, koordinuodama garbės konsulų veiklą užsienyje, nuolat skatina ir akcentuoja būtinumą teikti efektyvią, nebiurokratišką ir geranorišką pagalbą patekusiems į bėdą Lietuvos piliečiams, tačiau, kaip minėta, garbės konsulai negali suteikti pagalbos, kuri susijusi su dokumentų išdavimu ar jų tvirtinimu.
Informaciją, ką daryti ir kur kreiptis nelaimės atveju, piliečiai gali rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje www.urm.lt skiltyje „Konsulinė informacija“.
Primename, kad pirminė informacinė konsulinė pagalba nelaimės atveju visą parą 7 dienas per savaitę teikiama telefonu 8 706 52444, el. paštu pilieciai@urm.lt.“
