Dusios ežeras išties primena jūrą – didelis, vėjas šiaušia bangas. O vasarą, sako vietiniai, ir žmonių būna lyg prie jūros karštą dieną. Iki šiol čia būdavo galima ant tiltelio prisėsti, susimokėjus pasiplaukioti laivu ar valtimi, o šiemet ir pasisupti bus siūloma.
Vėžlys sūpynėse
„Tai visiška naujovė – plaustas, ant kurio pritvirtintos sūpynės. Plaukiojančios sūpynės“, – rodydamas į sūpynes vandenyje, kuriose suposi pats tikriausias vėžliukas nindzė, pasakojo Metelių regioninio parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys. Mokėti už tokią pramogą nereikės, ja pasirūpino Metelių regioninio parko direkcija.
Vėžlys, nors ir atrodantis kaip iš animacinio filmo, čia pasirodo neatsitiktinai – šiose vietose prie Dusios ežero gyvena baliniai vėžliai.
Sūpynės sūpynėmis, tačiau vėžliukas nindzė irgi nustebina ne mažiau. Stovėdamas kryžkelėje, kur jau tenka iš pagrindinio kelio sukti link Dusios ežero, jis atrodo lyg būtų didelis pliušinis ar plastmasinis žaislas, tačiau staiga pradeda mojuoti ir rodyti posūkio kryptį. O link Lankytojų centro jis juda elektriniu riedžiu. Toks modernus vėžlys.
Atbėgęs prie ežero šoka ant plausto, įsitaiso sūpynėse ir leidžiasi nuplukdomas į vietą, kur jos pritvirtinamos. Paklaustas, ar neužsups toks dvigubas supimas – ir vandens, ir pačių sūpuoklių, juokdamasis purto galvą.
„Plaustas bus pritvirtintos ir toje vietoje gylis šiuo metu yra tik apie 80 centimetrų. Net ir nubristi iki jų bus galima. Pramoga bus visiškai nemokama, tai Metelių regioninio parko dovana lankytojams“, – pasakojo A.Pečkys.
Nėra uodų
Šiame regioniniame parke per metus apsilanko apie 80 tūkst. žmonių, į Lankytojų centrą užsuka apie 6 tūkst., o į šalia esančią maudyklą – 12-15 tūkst. poilsiautojų. Absoliuti dauguma jų atvyksta vasarą, vos vienas kitas užsuka šaltuoju sezonu savaitgaliais.
„Atvyksta ir iš labai toli, ne tik iš Alytaus, bet ir Kauno ar Vilniaus. Užsieniečių mažai, – apie lankytojus pasakojo A.Pečkys. – Už 1,5 km nuo maudyklos yra Metelių apžvalgos bokštas 15 m aukščio. Mėgstantiems aktyviau ilsėtis nuo Lankytojų centro prasideda pėsčiųjų pažintinis takas miškais – pušynais su kadagiais, senu ąžuolynu, maža pelkute su pontoniniu lieptu į pelkės vidurį, ir dvi dviračių trasos aplink Dusios ir Metelio ežerus.“
Dar vienas nustebinęs dalykas, kurį itin akcentuoja Metelių regioninio parko darbuotojai, yra tai, kad čia nėra uodų. „Pažintinio tako pelkutėje, prie Dusios ežero uodų nebūna, – tikino A.Pečkys nenorinčius tuo patikėti žurnalistus. – Uodams reikia seklių balų, kuriose jie galėtų veistis. O aplink pelkę yra sausas pušynas, pelkėje yra akis, galbūt ten per gilu, nesiveisia, nes per daug šaltas vanduo, kadangi pačioje pelkėje pučia stiprus vėjas.“
Uodai čia zvimbia nebent miške, bet ne pelkėje. Metelių regioniniame parke lankėmės balandžio pabaigoje, kai uodų dar nebuvo niekur. Ar tikrai šių įkyruolių čia neatsiranda ir vidurvasarį, įsitikinti reikėtų atvykus tuo metu.
Legenda apie velnią ir mergelę
Aplink Metelių regioninio parko ežerus netrūksta ir stovyklaviečių, ir kaimo turizmo sodybų. Pastarųjų, anot A.Pečkio, galėtų būti ir daugiau – sezono metu norinčių ilsėtis tikrai netrūksta.
Dar viena lankytina vieta šiame regioniniame parke Lazdijų rajone atvykstantiems poilsiautojams ar tiesiog lankytojams – didžiausias ir įspūdingiausias parke Prelomčiškės piliakalnis. Piliakalnis stūkso vakariniame Dusios krante, 3,4 km nuo kelio Seirijai – Simnas. Iki 12 metrų aukščio statūs piliakalnio šlaitai viršuje baigiasi didele aikštele. Piliakalnio papėdėje buvo didelė jotvingių gyvenvietė, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Nuo Prelomciškės piliakalnio atsiveria įspūdinga panorama į Dusios ežerą.
Šis piliakalnis turi savo legendą.
„Gyveno graži mergelė Onelė, kuri nenorėjo už nieko tekėti. Tada velnias, kuris gyveno Dusios ežero dugne, pasivertė jaunikaičiu ir nusprendė suvilioti Onelę. Bet Onelė taip lengvai pasiduoti nenorėjo ir sugalvojo darbą: „Supilk gražų kalnelį Dusios ežero pakrantėje, ant kurio mes galėtume atšvęsti vestuves“. Ir davė dvi dienas. Jau po pirmos dienos pamatė, kad kalnas kyla labai greitai, todėl antrą naktį nuėjo su gaidžiu užantyje pasižiūrėti. Pasirodo, velnias su savo draugeliais ima žvyrą iš Dusios ežero dugno ir pila ežero pakrantėje. Tada Onelė paleido gaidį dar saulei nepatekėjus, velnias dingo, o piliakalnis liko iki galo nesupiltas. Onelei nereikėjo tekėti už velnio. Tos protingos Onelės garbei kiekvienais metais yra švenčiama Oninių šventė prie Prelomčiškės piliakalnio. O ta vieta, iš kur velnias sėmė žvyrą, yra giliausia ežere – 32,5 m, ir vadinama Onelės arba Velnio duobe“, – legendą papasakojo A.Pečkys.
Šalia ežero galima įsitaisyti ir su žiūronais, nes čia patogu stebėti paukščius.
Į Veisiejus pas medvarlę
Važinėjant po Lazdijų rajoną užsukti vilioja ir Veisiejų regioninis parkas. Jame iš viso yra net 37 ežerai, taip pat baidarėms tinkamos upės, uogų, grybų pilni miškai. Šio parko Lankytojų centro specialistė Ernesta Baliutienė sako, kad į Veisiejų regioninį parką tikrai yra ko atvykti.
„Pirmiausia tai atsikvėpti po visų darbų, kadangi čia labai daug ežerų, tai tikrai rasite vietą, kur galima pasigėrėti gražiu, atviru vaizdu. Taip pat pakvėpuoti tyru oru, nes daugiau nei 50 proc. teritorijos sudaro miškai, teritorija tikrai labai miškinga, tai tiesiog pabėgti nuo miesto šurmulio galima, atvažiuoti čia, pamatyti europinę medvarlę – varlytę, kuri laipioja medžiais. O gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje pražysta lietuviškos orchidėjos“, – kelione į šį regiono gundė E.Baliutienė.
Parke yra ir 12 maršrutų – vandens, pėsčiųjų, dviračiais ar automobiliu.
Veisiejų regioninio parko direkcija įsikūrusi pačiuose Veisiejuose, išskirtiniame seniausiame miestelio pastate – dvare, kuri dar XVIII a. pabaigė statyti Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės etmonas Mykolas Juozapas Masalskis.
Žurnalistų turą po Dzūkiją organizavo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.
