Neseniai iš Kauno atidaryti tiesioginiai skrydžiai į Maltą kol kas – labai populiarūs. Lėktuvai prikimšti tautiečių ir kaimynų latvių, norinčių susipažinti su miniatiūrine salų mozaika.
Pažintis su Malta prasideda kelių kilometrų aukštyje vėlai vakare skrendant lėktuvu. It Elektrėnų žiburiai Viduržemio jūroje šviečia Maltos ir Gozo salos, apsuptos tūkstančių, o gal milijonų šviesų, sklindančių iš miestų ir miestelių. Jų tiek daug, kad matytum iš kosmoso. Iš viršaus Malta atrodo tarsi žydrame vandenyje iškilusi dykuma, išraižyta gatvių ir gatvelių.
Nusileidus pasitinka karštis, šiek tiek svaigsta galva. Jei ne šviesos, jau būtų aklinai tamsu. Lietuvos ir šio krašto vaizdas iš paukščio skrydžio skiriasi kaip diena ir naktis. Nusileidus šis įspūdis išlieka. Sraunios Lietuvos upės ir ežerai, žali miškai ir pievos kontrastuoja su Viduržemio jūros bangų skalaujamomis uolomis, išdeginta žeme ir smėlio spalvos pastatais. Visi jie – smėliniai, tik kur ne kur pamatysi ryškiai nudažytas duris ar langines.
Sraunios Lietuvos upės, žali miškai ir pievos kontrastuoja su Viduržemio jūros skalaujamomis uolomis, išdeginta žeme ir smėlio spalvos pastatais.
Karšta kaip orkaitėje
Puikiai angliškai kalbantis vietinis pusamžis gidas – Narcy Calamata, ryte pasitinka Lietuvos žurnalistų grupelę ir Franko Sinatros balsu uždainuoja „Let's fall in love“. Jis užsimojęs per 2,5 dienos supažindinti su kraštu taip, kaip kiti pažindintųsi savaitę. „Perduokite mano draugui Kornelijui Plateliui linkėjimus. Jis Maltoj triskart buvo!“ – koketuoja Narcy, kuris yra ne tik gidas, anglų kalbos mokytojas, bet ir menininkas.
Lietuviams, nepratusiems prie pietinių kraštų karščio ir saulės išdegintų žemių vaizdo, gidas pataria į Maltą vykti kovo–gegužės arba rugsėjo–spalio mėnesiais. „Čia karšta kaip orkaitėje“, – sako Narcy. Net gruodį Maltoje – apie dvylika laipsnių šilumos, tačiau maltiečiams taip šalta, kad kai kurie kojos iš namų nekelia, o namie guli apsikloję elektrine antklode.
Apie gerus orus byloja elementariai suręsti maltiečių namų stogai. „Mes neturime sniego, čia beveik nelyja, dėl to jie tokie, – paaiškina gidas ir uždainuoja: – Rain, rain, go to Spain, never come back again!“ Tiesa, pažvelgus į negausiai nokstančius išbalusius moliūgus ir rudą žolę norėtųsi to lietaus jiems paskolinti.
Gozo šventyklos didelio įspūdžio nepaliko
Maltos archipelagą sudaro Maltos, Gozo ir Comino bei kelios negyvenamos salos. Narcy siūlo pažintį pradėti nuo Gozo – ramesnės, žalesnės, mažesnės nei Malta salos. Teigiama, kad Gozo sala tinkama pasenti, joje galima atrasti autentišką gyvenimo būdą. Be to, paplūdimiai šioje saloje – vieni saugiausių Viduržemio jūroje.
Autobusiuku dardame į šiaurinę Maltos pusę, kur reikės persikelti į Gozą. Nors viso archipelago plotas – vos 316 kv. m., nuo Maltos sostinės Valetos iki Gozo važiuojame ilgokai.
Keliai čia vingiuoti, reikia važiuoti lėtai. Eismas vyksta kairiąja puse, todėl pirmas dvi dienas, pamačius priekyje atvažiuojančią mašiną, kerta per širdį – vis atrodo, kad susidursime.
Per 25 minutes už kelis eurus keltu iš Cirkewwa uosto persikeliame į Gozą, dar vadinamą trijų kalvų sala. Joje gyvena apie 28 000 žmonių. Dauguma jų – ūkininkauja, nes žemė, anot gido, labai derlinga.
Prieš atsiradus raštui, akmens amžiuje, žmonės naudojo akmenį, kad palengvintų gyvenimą. Malta ir dabar kone visa nuklota akmeniu, medis čia – didžiausia prabanga, nes jų beveik neauga. Gidas su pasididžiavimu rodo į dirbtinai vidury Gozo laukų išaugintą mišką, kurį lietuviai pavadintų paprastu pušynėliu.
Narcy kviečia apžiūrėti ir dvi Džgantija šventyklas, kurioms gali būti 7000 metų. Jos – senesnės už Egipto piramides. Viena iš jų – seniausia pasaulyje laisvai stovinti šventykla, kita – paremta konstrukcijomis.
Nors, anot gido, šie megalitai labai svarbūs ir įspūdingi, lietuviai, kiek teko girdėti, dažniausiai nebūna priblokšti. Mūsų kompanija taip pat neaikčioja. Gal tiesiog nemokame deramai įvertinti tokios istorijos? O gal gėrėtis neolito amžiaus akmenų samplaika kliudo atvira saulė?
Gražiausias saloje Žydrasis langas nyksta
Gozo sostinė – Viktorijos miestas, vietinių vadinamas Rabat. Mieste galima aplankyti nedideles gatveles, seną Šv. Jurgio bažnyčią. O Viktorijos širdyje, aukščiausioje salos vietoje, nusidriekęs gynybinis miestas – Citadelė. Ši vieta iki XVIII a. buvo naudojama kaip tvirtovė nuo užpuolimų, iš jos gerai matoma Gozo panorama. Dabar čia veikia keli muziejai, gyvena žmonės.
Gražiausia Gozo saloje galėtų būti Dveiros įlankoje esanti natūrali arka – Žydrasis, arba Azuro langas. Tai įspūdingiausia vieta nardyti, maudytis ar grožėtis arka nuo uolos – vaizdas tiesiog kvapą gniaužia.
Žydrojo lango aukštis – apie 50 metrų (palyginimui – kaip 23 Arvydai Saboniai). Manoma, kad arka susiformavo, kai prieš kelis tūkstantmečius susidūrė dvi kalkakmenio uolos. Žydrasis langas trupa, todėl prognozuojama, kad greitai jis išnyks.
Taip pat įstabus reginys Goze – Xwejni pakrantė, pilna taisyklingai išdėstytų kvadratinių druskų korių. Koriai buvo iškapoti iš natūralaus kalkakmenio; juose patekęs išgaruoja jūros vanduo ir lieka druska. Druskos koriai buvo ir tebėra naudojami nuo romėnų laikų.
Dosnios gamtos dovanos
Įspūdingesnes už Džgantijos šventyklas galima aptikti Maltos saloje. Tai Mnaidra ir Hadžar Ymas. Šventyklos pastatytos iš milžiniškų kalkakmenio luitų. Iš jų suformuotos durys, viduje – ir langai, tačiau nėra stogo; šventyklų forma – apvali, jas skiria tik 0,5 km. Teigiama, kad šios šventyklos yra įrodymas, jog Malta buvo šventa sala – priešistorinių bendruomenių garbinimo ir mistinių ritualų centras. Pagal šventyklų surentimą sprendžiama, kad jų gyventojai domėjosi žvaigždėmis, buvo geri matematikai ir architektai.
Nors pasakymas Rojus Žemėje yra gana nuvalkiotas, vis dėlto jis – taiklus. Juolab kad Žemėje galima rasti ne vieną Rojų. Rojaus įspūdis aplanko Maltos saloje pamačius natūraliai susiformavusią Žydrąją grotą. Gražiausias jos vaizdas atsiveria iš jūros, todėl geriausia iš Wied iz-Zurrieq plaukti laiveliu iki grotos.
Muziejai po atviru dangumi
Maltos sostinė – Valeta – irgi įspūdinga: tai lyg atviras muziejus po dangumi, įkurtas XVI a. Dauguma Valetos pastatų – barokinio stiliaus. Valetoje įdomiausia pasivaikščioti jūros krantine, paplaukioti uoste Grand Harbour tradicine maltiečių valtimi, aplankyti žemutinius ir aukštutinius Barakka sodus, pilnus egzotiškų žalių ir ryškiaspalvių augalų.
Besidomintiems architektūra, menu, verta aplankyti Šv. Jono katedrą: jos kukli išorė slepia ištaigingą ir labai prabangų vidų. Katedra nusėta freskų, koplyčių, neįkainojamų paveikslų, tarp kurių – ir Narcy minėtojo Caravaggio, prieštaringai vertinto italų menininko, kurį laiką gyvenusio ir tapiusio Maltoje, du darbai.
Katedros grindys nusėtos spalvotomis akmenų mozaikomis. „Reikėjo būti labai turtingam, kad rastum Maltoje žalio ar raudono akmens“, – pabrėžia gidas, rodydamas į mozaikose vaizduojamas spalvingas istorijas.
Turint laiko galima užsukti ir į Maltos saloje ant kalvos esančią Mdiną, žinomą Tyliojo miesto vardu. Turistams šis nedidelis ramus miestas – buvusi istorinė Maltos sostinė, palieka gerą įspūdį: siauros gatvelės, graži Šv. Pauliaus katedra, keleri miesto vartai, barokinės ir viduramžiškos architektūros derinys, gilios kultūrinės ir religinės tradicijos – viskas čia įdomu.
Saugiausia vieta Žemėje
Maltiečiai labai didžiuojasi savo kraštu, istorija, ją gerai išmano ir nesigėdija fakto, kad Malta buvo britų kolonija. „Britai pirmieji pasakė, kad maltiečiai – europiečiai, ne afrikiečiai“, – pabrėžia gidas ir išdidžiai beda pirštu į raudoną telefono būdelę, stovinčią šalia lauko kavinės Valetoje, – visai kaip Didžiojoje Britanijoje.
Maltiečiai puikiai kalba angliškai, nes turi dvi nacionalines kalbas – maltiečių ir anglų. Nemažai vietinių moka italų kalbą – kaimyninė Sicilija driekiasi vos už 92 km. Taigi Maltos gyvenimo būdui, ritmui, kultūrai ir architektūrai įtakos padarė ir Italija su Didžiąja Britanija.
Maltoje jautiesi pakankamai saugiai, nereikia įnirtingai prispausti rankinės prie savęs, nebaisu eiti tamsiu paros metu – ne veltui beveik prieš metus Maltos Respublika buvo pavadinta saugiausia vieta Žemėje.
Maisto ir linksmybių kultas
Jeigu švęsti, tai švęsti – toks galėtų būti vietinių gyventojų kredo. Kiekvieną vakarą jie gausiai šaudo spalvotus fejerverkus. Gidas paaiškina, kad maltiečiai mėgsta linksmintis ir fejerverkų liūtimi tą pagrindžia. O ir išgerti jie mėgsta. Narcy juokiasi: Malta – ne abstinentų kraštas: vien vyno neužtenka.
Tačiau maltiečiai santūrūs ir išlaikyti turistų atžvilgiu. Nepripuls su niekučiais ir nepradės siūlyti pirkti. Vienintelėje Gozo saloje, vos išlipus iš kelto, žmonių minią pasitiko vietiniai gidai, siūlantys savo paslaugas. Kitur – net turguje – niekas nečiumpa už rankos ir nerėkia į ausį apie nuolaidas, „skirtas tiktai tau“, kas būdinga pietiečiams.
Kalbant apie prekes ir kainas, Maltoje jos – panašios kaip ir visoje Pietų Europoje. Dėl to geriau, užuot pirkus suvenyrus, kurie visur vienodi, tik šalies užrašas ir forma skiriasi, nusipirkti maltiečių mėgstamo kartaus apelsinų limonado „Kinnie“, švelnaus sūrio, alyvuogių aliejaus, vieno iš kelių Maltos vyno gamintojų produkcijos.
O trokštantiems su Malta susipažinti per skrandį, reikia turėti omenyje, kad porcijos čia – didelės. Negana to, įprasta užsisakyti deserto, o prieš pagrindinį patiekalą patiekiama daug skanios minkštos duonos traškia plutele, kurią reikia pamirkyti į alyvuogių aliejaus, sojų padažo ir druskos mišinį.
Kartais ir tos duonos užtenka, kad pavalgytum, ką jau kalbėti apie vėliau atnešto pusę triušio su garnyru, dubenį sriubos, o po to – dar ir gabalo minkštos chalvos ar kietų įdarytų pyragėlių. Viskas gausiai užgeriama kava, „Kinnie“ ar vandeniu ir, žiūrėk, jau į kelnes nebetelpi.
|
2,5 dienos Maltoje pralekia nepastebimai. Ar yra dar gražių vietų, kurių nepamatėme? Gidas Narcy nusišypso ir parodo begalybės ženklą.
O juk žadėjo aprodyti viską...
