„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mano mažoji Kinija 2: Didžioji kinų siena, kurios nemato turistai, arba nakvynė ant pasaulio stebuklo

Apie Didžiąją kinų sieną girdėjau daugiau įvairiausių faktų ir istorijų negu apie Gedimino pilį. Atsimenu, niekaip negalėjau suprasti ir įsivaizduoti, kaip tokia ilga ir gigantiška siena, galėjo būti pastatyta vidury kalnynų. Su modernia technika žmonės namą pastato per metus, o čia – tūkstančiai kilometrų, pradėti dėlioti dar prieš mūsų erą. Tiesą pasakius, sunkiai suprantu ir dabar.
Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokšto
Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokšto / Bertos Tilmantaitės nuotr.

VIDEO: Measuring the Great Wall

Didžioji siena, pradėta statyti dar VII a. pr. Kr., iš tikrųjų yra kelių, skirtingais laikotarpiais statytų, sienų junginys. Apskaičiuota, kad visos sienos ilgis viršija 21 tūkstantį kilometrų. Ji pastatyta iš akmenų, žemės, medžio, plytų ir visokiausių kitų tuo metu naudotų medžiagų. Didžiosios sienos paskirtis – apginti istorinę Kinijos teritoriją šiaurinėje dalyje, taip pat prekes, keliaujančias Šilko keliu, ir kontroliuoti migraciją. Dabar Didžioji kinų siena – vienas populiariausių ir lankomiausių architektūrinių paminklų pasaulyje, per metus pritraukiantis milijonus turistų.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokato
Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokšto

Kelios sienos dalys yra rekonstruotos ir atrodo lyg naujai pastatytos. Šalia įrengtos modernios kėlimo kabinos tiems, kurie tingi laiptais kopti patys. O nusileisti nuo sienos galima, bobslėjų primenančiais takeliais, ant rogučių su ratais. Viskas už tam tikrą mokestį, žinoma.

Bilietų teks laukti ilgoje eilėje, o prie sienos brautis pro minias kinų turistų. Lyg metro stotyje, tik po atviru dangumi. Brauniesi, ropoji, kai kur net keturiomis, nes kai kurios sienos vietos itin stačios. O puikiai nusiteikę kinai kiša į nosį savo fotoaparatus, fotografuoja sukaitusius baltuosius, prišoka įsiamžinti greta, nes nuotrauka su aukštu baltuoju prilygsta pačios sienos bei Tiananmeno skvero nuotraukai ir šeimos albume užims garbingą vietą, bus apžiūrėta ir nučiupinėta artimųjų, draugų ir pažįstamų.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Badaling dalis  gausiauisiai lankoma turistų, nes yra arčiausiai Pekino ir lengviausiai pasiekiama.
Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Badaling dalis – gausiauisiai lankoma turistų, nes yra arčiausiai Pekino ir lengviausiai pasiekiama.

Badaling bei Muntianyu – netoli Pekino esančios rekonstruotos sienos dalys – lyg „Akropolis“ prieš šventes, knibždėte knibžda, ūžia nuo žmonių gausos. Tačiau gali pabėgti į atokesnes sienos vieteles ar gražiai paprašęs sargo – prasmukti pro tvorą ir atsidurti ant kalnelio, iš visų pusių apsupto sienos. Šurmulys nutolsta, akimis bėgioji karpuotais sienos pakraščiais ir lygini juos su tais, matytais istorijos vadovėlyje.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Badaling dalis  gausiauisiai lankoma turistų, nes yra arčiausiai Pekino ir lengviausiai pasiekiama.
Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Badaling dalis – gausiauisiai lankoma turistų, nes yra arčiausiai Pekino ir lengviausiai pasiekiama.

Iš vienos pusės lyg ir nusivili – esant ant sienos, ji susitraukia, juk lygini ją su ta gigantiška siena, kurios vaizdą, susikūrei skaitydamas istorijos vadovėlius. Iš kitos pusės, viskas pranoksta seniai matytus atvirukus – aplinkui besidriekiantys kalnai, lėtai plaukiantys pūkiniai debesys ir pavieniai žydintys medžiai. Tai buvo viena iš įspūdingiausių vietų, kurioje kada nors valgiau gimtadieninį sumuštinį.

Bet daug įdomesnis nuotykis – neatstatytos ir ne taip gausiai turistų lankomos Didžiosios kinų sienos dalys. Norint jas pasiekti reikalingas papildomas pasiruošimas ir laikas, tačiau pagaliau užsiropštus į vieną iš gynybinių bokštelių, galima ten ir pastovyklauti, įsivaizduojant, kaip kažkada čia lauželius kūreno kinų kariai.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokato
Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokšto

Įdomiausios ne pačios vietos, o tai – kaip jos atsirado, kaip čia dirbo žmonės, kaip viskas atrodė ir kas liko dabar. Kelionės laiku – realus dalykas. Į vieną tokių kelionių išsiruošiame trise – anglė Gillian, kinas Qijunas ir aš. Autobusas, metro, dar vienas metro, tada dar pora autobusų bei juodasis taksi (vairuojamas nelegaliai uždarbiaujančių vietinių gyventojų), ir po kelių valandų iš Pekino atsiduriame mažame kaimelyje, kur tvenkiniuose auginamos skaisčiai geltonos žuvys, rodos, atplaukusios iš ryškiaspalvių paveikslėlių.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Kalnų papėdėje esantis kaimelis
Bertos Tilmantaitės nuotr./Kalnų papėdėje esantis kaimelis

Iš ten traukiame sienos link. Ženklas „Ši sienos dalis nėra atidaryta lankytojams“ reiškia, kad einame tinkame linkme. Valanda uolomis, takeliais, krūmynais. Ima lyti, žaibuoti, taigi laikas priešpiečiams, įlindus tarp uolų ir krūmų.  Dar valanda ir pagaliau atsiduriame ant sienos. O ten – nors persiplėšk ir išsisklaidyk į visas puses – taip gražu, taip galinga, o tu – toks maloniai menkas.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokato
Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokšto

Dar 4 valandos kopinėjimo siena iki gynybinio bokštelio – neįtikėtinas žygis. Pakeliui sutikti kinų žygeiviai, nuo kojų iki dantų apsišarvavę kelionine amunicija – batais, apranga, lazdomis, kuprinėmis, gertuvėmis, akiniais, lyg šiuolaikiniai Indiana Džounsai, šypsodamiesi mosteli į mūsų ne tokius kelioninius apavus ir šortus: „Susižeisite, čia – viena pavojingiausių sienos atkarpų.“ Ir tikrai, susižeisti labai paprasta. Vienas neatsargus žingsnis ir ridensiesi ilgai bei skaudžiai. O iš paskos riedėsianti akmenų kruša pridės, kad nepasirodytų per maža. Todėl kopiame lyg sulėtintame filme, atsargiai, apčiupinėdami ir patikrindami kiekvieną plytą ir akmenį, už kurio laikomės ar ant kurio dedame koją. Taip saugodami ne tik save, bet ir sieną.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokato
Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokšto

Siena apaugusi krūmynais, žolėmis, byranti ir trupanti, rodos, susitraukusi nuo senatvės, kaip kokia močiutė. Bet vis dar tvirta ir didinga. Dalis sienos per ateinančius 20 metų gali ir visiškai sunykti. Sieną veikia erozija, ypač tą jos dalį, kuri driekiasi Gansu provincijoje, kur siaučia smėlio audros. Kai kurios atkarpos nyksta dėl to, kad šalia esančių kaimelių gyventojai naudoja sienos plytas savų namelių statyboms. Dar kitos – griaunamos dėl to, kad užkerta kelią agresyviems statybų darbams ir šalies plėtrai. Griauna ją ir tokie, kaip mes.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokato
Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokšto

Pasiekus Zhengbei gynybinį bokštą, ant odos nusėdusios sienos dulkės, rodos, smelkiasi gilyn, sukeldamos lengvą šiurpulį – sėdžiu ten, kur kažkada sėdėjo ir dairėsi mažutis kinų karys. Įtariu, kad mažutis, nes žengiant pro bokšto viduje esančias arkas reikia pasilenkti. Visas bokštelis kiauras – kiekvienoje jo sienoje langai ir išėjimai ant sienos ar stogo. Viduje – pertvaros, atskiriančios lauko sienas nuo akmenimis grįsto kambariuko, matyt, laužavietės ir miegamojo.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Žengbei gynybinis bokatas
Bertos Tilmantaitės nuotr./Žengbei gynybinis bokštas

„Tai ką, būsime kambariokai šitame naujame mūsų bute“, – sako Qijunas, tiesdamas miegmaišį ant nugludintų akmenų ir kaišiodamas žvakeles į plytų tarpus. „Tai buvo neabejotinai įdomiausias mano žygis kalnuose, o čia – įspūdingiausia nakvynė gyvenime“, – trina rankas Gillian.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Žengbei gynybinio bokato vidus
Bertos Tilmantaitės nuotr./Žengbei gynybinio bokšto vidus

Nuo bokštelio stogo, iškilusio aukščiau už visus kitus, gali nužvelgti kalnų raukšles ir tarp jų įstrigusius kaimelius. Sutemsta, viskas nutyla, danguje išsibarsto žvaigždės, pakalnėje – kaimelių šviesos. Visa istorija, tūkstančiai metų ir per juos nutikę milijonai nutikimų užgula lyg sunki antklodė, rodos, jauti tai fiziškai. Nors kartu taip lengva, kad tik atsispirk nuo krašto ir skrisk.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalis ir Zhengbei gynybinis bokatas.
Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalis ir Zhengbei gynybinis bokštas.

„Žinai, čia pats geriausias tualetas po atviru dangumi, kokiame esu buvusi. Man patinka tualetai gamtoje ir nuostabūs panoraminiai vaizdai juose“, – kvatojasi Giulian, o aidas nurieda siena žemyn kartu su keliais akmenimis.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokato
Bertos Tilmantaitės nuotr./Žygis Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalimi iki Zhengbei gynybinio bokšto

Grįžtu į miegamąjį bokšto viduryje, užsidedu gobtuvą,susiriečiu, rankas suspaudžiu tarp kelių ir bandau užmigti – vėjai veržiasi pro langus, negaliu pasislėpti, o ir miegmaišio neturiu. Bet greitai sušylu, nes vos spėjus užsnūsti, išpila karštis – išgirstu žingsnius ir riedančius akmenis. Puola mongolai?

Tamsu, aplink juoda naktis, kas ir kaip tokiu metu sugebėjo čia užlipti? Žmonės ar kokie plėšrūs gyvūnai? Galvoje pradeda suktis baisiausi scenarijai, dar mieguose skendinti sąmonė sumaišo realybę su baisiausiais matytais filmais ir girdėtomis istorijomis.

„Užmėtys akmenimis“, – dabar sunku suvokti, kodėl tuo metu taip pagalvojau, ir lėtai rankomis užsidengiau galvą, sprausdamasis į bokštelio kampą, kai žingsniai priartėjo. Širdis pradėjo plakti lyg koks karo būgnas, rodės, iššoks per gerklę. Koja baksnoju Gillian ir Qijuną, kuris pašokęs tuoj pat nulekia pažiūrėti, kas braunasi į svečius. Išgirstu kinišką čiauškėjimą, juoką – išgąstis atslūgsta. Pagaliau išsibudinu ir viena imu kikenti iš sąmonės sukurto „siaubo filmo“.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Žengbei gynybinio bokato vidus
Bertos Tilmantaitės nuotr./Žengbei gynybinio bokšto vidus

Pasirodo, mūsų svečias – vietinis fotografas, atkeliavęs įamžinti saulėtekio. Iš bokštelio atsiveriantis vaizdas – sienos grandinė su kalnelių viršūnėse pūpsančiais bokšteliais – populiariausias sieną reprezentuojantis vaizdinys nuotraukose. Pasirodo, yra takelis per mišką, kuriuo bokštą iš artimiausio kaimelio galima pasiekti per pusvalandį.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalis ir Zhengbei gynybinis bokatas.
Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalis ir Zhengbei gynybinis bokštas.

„Negali būti“, – kvatoja kinas, kai papasakojame jam apie savo 6 valandų žygį ir pirštu vedžiojame nueitą atkarpą per kalnus vingiuojančia siena iki ten, kur stovime dabar. „Galėjote čia atsidurti per pusvalandį“, – sako fotografas. Galėjom. Bet jei eitume dar kartą, rinktumėmės tas pačias 6 valandas, tas pačias dulkes, akmenis, krūmynus ir pertraukėles vandens pagurkšnojimui, nužvelgiant įveiktas ir neįveikiamas atkarpas, pradingstančias banguojančiuose kalnuose. 

Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalis ir Zhengbei gynybinis bokatas.
Bertos Tilmantaitės nuotr./Didžiosios Kinų sienos Jiankou dalis ir Zhengbei gynybinis bokštas.

Debesys, lyg pieno upės, lėtai plaukia tarp kalnų viršūnių. Kylant saulei, kaip katinas susirangau ant pradėjusių šilti akmenų ir nusnaudžiu dar porą valandų, gyvendama sapnuose ir manydama, kad tikrasis sapnas – Didžioji kinų siena ir rytinis miegas ant jos.

Išsimiegoję keliaujame toliau ir į tą patį kaimelį apačioje uolomis ir krūmynais nusileidžiame iš kitos pusės. Vietiniai darbininkai paveža mus iki artimiausios autobusų stotelės ir murzini bei dulkėti grįžtame į civilizaciją.

Bertos Tilmantaitės nuotr./Susitranzuotas sunkvežimiukas
Bertos Tilmantaitės nuotr./Susitranzuotas sunkvežimiukas

Kad siena nėra matoma iš kosmoso, buvo patvirtinta bent keletą kartų. Nematoma ji ir iš žemesniosios orbitos dalies (na, nebent, kai kurių teigimu, esant ypač palankioms sąlygoms). Bet pamatyti ją, susipurvinti jos dulkėmis ar nusnūsti ant nudilusių akmenų gali būti labai įdomu ir įsimintina.

Daugiau skaitykite: godoberta.com

Nuotraukų albumą žiūrėkite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“