Pirma diena
Skrydis popietinis. Labai patogu, nes gali ramiai išsimiegoti, o tada baigti krautis lagaminą, jei iki to dar nesuspėjai. Jokio streso, jokio ankstyvo kėlimosi. Kai kam nepatinka tokie skrydžiai. Daugelis skundžiasi, kad, va, matote, visą atostogų dieną pavogė. Nesąmonė.
Dievinu popietinius skrydžius ir nekenčiu rytinių. Gal todėl, kad esu tipiška pelėda, o gal šiaip myliu gyvenimą ir patogų gyvenimą myliu labiausiai.
Į oro uostą nusprendžiau važiuoti viešuoju transportu. Gana čia prašinėti draugų, jie turi savo gyvenimus, o taksi išbraukiau iš sąrašo tikrai ne dėl taupumo, tiesiog nusprendžiau išbandyti, ar patogu pasiekti oro uostą autobusu.
Įsitikinau, patogu ir daug kas taip daro. Kelionė iki oro uosto užtruko kiek ilgiau nei paprastai, bet nenuvargino.
Bendrovės „Small planet airlines“ lėktuvas nuteikė linksmai, kaip ir jų spalvos. Visų pirma įgulą sudarė vien jauni vyrukai. Nei vienos stiuardesės!
Visą kelią jie pokštavo, sveikino jaunavedžius, kurių lėktuve buvo keletas porų. Tad skrydis neprailgo, net jokio filmo nepradėjau žiūrėti.
Rodo oro uostas nedidelis, pasiklysti nėra kur, bagažas pasirodė greitai. Vienintelis nesklandumas, kad pirmą kartą gyvenime pasičiupau ne savo lagaminą, net nepatikrinusi nei pavardės, nei kas viduje.
Tad kiek sugaišome, kol tikrieji lagamino savininkai įsitikino, kad oro uoste liko manasis, o jų lygiai toks pats lagaminas jau autobuse. Prisižadu, kad daugiau tikrinsiu visus lagaminus ar krepšius prieš skrydį ir po jo.
Viešbutį rinkausi pagal patį paprasčiausią kriterijų – kainą. Prisipažinsiu: visą kelią iki savo viešbučio su pavydu žiūrėjau į prabangesnius viešbučius, prie kurių pasilikdavo nemaža dalis bendrakeleivių. Pagaliau autobuse likome vos kelios poros ir gidė pasakė, kad toliau nuvažiuosime vieni.
„Kad tik nebūtų kokia skylė“, – pagalvojau. Laimei, nusivilti neteko, man patiko viskas!
„Loutanis“, kuriame apsistojome, yra nedidelis šeimyninis viešbutis, turintis du baseinus ir paslaugų paketą „viskas įskaičiuota“. Mūsų kambarys pirmame aukšte buvo visai šalia mažesniojo baseino. Baras kiek toliau, tad čia ramu ir muzikos beveik nesigirdi.
Dar viena gera žinia – nemokamas internetas baseinų zonoje. Drybsai ant gulto ir skaitinėji, ką nori...
Vakarieniaujame prie jūros. Mus lydi žavinga pilnatis ir dieviški kvapai. Čia pat pakeliui noksta granatai, citrinos, apelsinai – tikros atostogos.
Pirmą vakarą apsukome ratą ir Kolymbijos centrine gatve nukeliaujame iki Kolymbijos paplūdimio. Visai netoli. Mano tobuloji žingsnių matavimo programa rodo 16307 žingsnius pirmą atostogų dieną!
Antra diena
Ją drąsiai galima vadinti tikromis atostogomis. Rytas prie baseino, popietė prie jūros. Dar nusiperkame ekskursiją į Lindos miestą. Tai kainavo 37 eurus.
Žinoma, galima nuplaukti iki Lindos miesto ir tada pasivaikščiojus porą valandų grįžti atgal tuo pačiu reisiniu laivu. Tokio plaukimo kaina 30 eurų. Bet ekskursiją pratęsime iki Septynių šaltinių, kurie žada stebuklingą atjaunėjimą arba bent jau ilgoką pasivaikščiojimą siauru tuneliu tamsoje, brendant vėsoku šaltinių vandeniu.
Čia būtina sugalvoti norą, sako, kad jis išsipildys. Iki Septynių šaltinių iš Kolymbijos galima nuvažiuoti autobusu, kaina apie 2 eurus. O į ekskursijos kainą įeina ir pietūs.
Tad gerai pasvarstę visgi pasirinkome organizuotą pramogą, kad nereikėtų sukti galvos dėl maisto.
Po intensyvios dienos vakarieniaujame ir vakarą leidžiame vėl prie jūros. Šiandien nužingsniuota kiek mažiau – viso labo 12273 žingsniai. Tačiau įspūdžių – daugybė.
Trečia diena
Nuo ankstyvo ryto keliaujame į laukinį paplūdimį. Jis labiausiai atitinka mūsų poreikius. Čia sklando ramybė, galima mėgautis skaidriu vandeniu. Paplūdimys akmenuotas, bet tai netrukdo – ant šiltų akmenų malonu gulėti, o vandenyje praverčia speciali avalynė.
Popietė trumpa, ją paskyrėm maudynėms baseine, o vakare dar patyrinėjome Kolymbijos apylinkes ir išbandėme, ką reiškia maudytis jūroje naktį. Desertui – skaniausi ledai geriausioje Kolymbijos ledainėje.
