Ketvirta diena
Jūra, laukinis paplūdimys – nekeisčiau jo į jokį kitą. Po pietų važiuojame į Rodo miestą pasivaikščioti.
Autobusas sausakimšas: pasirodo, daug kas naudojasi viešuoju transportu Rode. Tvankoka, bet gana greit atsiranda kelios laisvos vietos, tad galime atsisėsti. Paskutinė stotelė Senamiestyje.
Pasidairome po uostą, suvalgome ledų ir traukiame link senamiesčio. Darome klaidą drauge su kitais turistais – pasukame į kiemą ir gerą valandą žingsniuojame apsauginiu grioviu palei senojo Rodo sienas, kol surandame nedidelę arką, pro kurią pagaliau išlendame į Senamiestį. Nieko tokio – nuotraukos čia gražios.
Senamiestis šurmuliuoja, kaip bet kurioje pasaulio dalyje bet kuris kitas turistų gausiai lankomas objektas. Kavinės, parduotuvės, tavernos, suvenyrai, ledai, žaislai – visko čia rasi.
Vakarienei pasirenkame jaukią taverną ir aš jau tradiciškai užsisakau kalmarų žiedus bei taurę balto vyno.
Visą likusį laiką vaikštome po senamiestį be jokio ypatingo tikslo, tiesiog grožimės ir tiek. Į viešbutį grįžtame paskutiniu autobusu vėlai sutemus. Šią dieną pasiekiau naują žingsniavimo rekordą – 20 208 žingsnius.
Penkta ir šešta dienos
Šiandien saulės buvo perdaug. Tad pasiliekame pavėsyje prie baseino. Tinginiaujame, tačiau turiu laiko baigti skaityti atsivežtą detektyvą.
Šeštąją dieną oras vėl palankesnis, todėl išsiruošiame į Lindos miestą, kuriame vienas iš gražiausių objektų – Akropolis. Jis senesnis nei Atėnų, bet mažesnis ir ne toks pompastiškas.
Karšta. Dabar suprantu, kodėl gidė sakė, jog į Lindos reikia vykti kuo anksčiau ryte. Čia karščiausia Rodo vieta!
Įdomi atrakcija – iki jo viršaus jojam asilais. 5 eurai ir gali mėgautis tingaus turisto būsena. Šią ekskursiją apibūdinčiau vienu žodžiu: GROŽIS. Kuo aukščiau pakyli, tuo gražesni vaizdai atsiveria.
Gidas angliškai pasakoja Lindos istoriją, dairausi aplink, žvilgsnis sustoja ties laiptų fragmentu. Įėjimas kainuoja 6 eurus. Atėnės šventykla iš dalies rekonstruota.
Karšta. Dabar suprantu, kodėl gidė sakė, jog į Lindos reikia vykti kuo anksčiau ryte. Čia karščiausia Rodo vieta! Leistis žemyn sekasi žymiai greičiau. Greit įsisukame į siaurų, baltų ir gražių gatvelių šurmulį.
Toliau mūsų laukia Septynių šaltinių slėnis ir pietūs. Septyni šaltiniai – mistiška vieta, apipinta legendomis.
Sako, jog eidamas tamsoje tuneliu apmąstysi visą savo gyvenimą, sugalvotas noras išsipildys ir per metus atjaunėsi septyniais metais, o vaikai gali pajusti stebuklingą elfų prisilietimą tamsoje.
Eiti tenka ilgai, tunelis siauras, upelio vanduo po kojom gaivus. Tiesa, susikaupti trukdė italai, šviečiantys kelią žibintuvėliais ir garsiai šūkčiojantys kažką.
Pietūs restoranėlyje prie Septynių šaltinių puikūs. Graikiškos salotos man niekada nenusibosta – ruošia jas namuose, bet čia viskas taip šviežia, kad valgau ir dar noriu. O gal tiesiog išalkome po žygiavimo tuneliu? Nužingsniuoti 21 684 žingsniai.
