Anaiptol – čia galima rasti ir kūrybiškumo, ir laisvos dvasios, ir net „undergroundo“, tereikia žvilgtelėti įdėmiau.
Ciurichas – geras pavyzdys. Įvairiuose reitinguose vis pasirodantis kaip vienas iš miestų, kuriuose geriausia gyventi, pasak šveicarų – vienas dinamiškiausių ir populiacijos požiūriu spalvingiausių šalies miestų (apie trečdalis gyventojų – užsieniečiai). Jis toli gražu nėra vien nuobodžių bankininkų ir turtingų snobų buveinė.
Panorus tuo įsitikinti, pakanka užsukti į keletą turistams kiek mažiau žinomų vietelių, kur mažiau blizgesio, bet daugiau „kitokios“ šveicariškos dvasios. Štai keletas idėjų:
„Viadukt“ rajonas
Taip vadinamas todėl, kad yra šalia seno viaduko, pramoninėje ir visai neišvaizdžioje miesto dalyje.
Čia senamiesčio elegancija nė iš tolo nekvepia. Kur bepažvelgsi – tik pilki kampuoti pastatai, buvusios ir esamos gamyklos bei sandėliai. Tačiau dėkui išradingiems hipsteriams, kurie tikrai moka įkvėpti gyvybės senoms industrinėms zonoms, – dabar šis rajonas pilnas gyvybės.
Po viaduku veikia „Markthalle im Viadukt“ – madingas turgus, kuriame, kaip ir pridera, daug ekologiškų krautuvėlių bei rankų darbo produktų, o centre šurmuliuoja maisto halė.
Po viaduko arkomis yra ir daugiau veikos – čia įsikūrė grožio salonai, jaunų dizainerių butikai, konceptualios parduotuvės, sporto klubas ir šokių studijos, šalia yra parkas ir erdvė vaikams.
Šio rajono „vinis“ neabejotinai yra „Freitag“ bokštas, sukonstruotas iš atliekų, kurio viduje veikia parduotuvės, taip pat siūlančios tik iš antrinių žaliavų pagamintus aksesuarus.
Bokšto lankymas nemokamas, iš viršaus – kaip ant delno visas „negražusis“ Ciurichas: fabrikai, traukinių bėgiai, šiukšlių perdirbimo gamyklos ir sandėliai.
Naktinis Ciūrichas
Kam norisi dar daugiau „undergroundo“, verta užsukti į Langestrasse – šalia traukinių stoties esančią labai spalvingo charakterio gatvę, nė kiek neprimenančią iščiustyto istorinio miesto centro.
Čia vienas šalia kito rikiuojasi striptizo klubai, kebabų užkandinės, neaiškūs viešbučiai (viešnamiai?), etninių produktų krautuvėlės, barai, restoranėliai, naktiniai klubai ir greito maisto kioskai.
Publika – tokia pat marga ir nebūtinai pavojinga. Nors anksčiau Langestresse turėjo prastą reputaciją, pastaruoju metu šią gatvę pamėgo neformalus ir prabangos neieškantis jaunimas – savaitgaliais ji tampa karštu miesto naktinio gyvenimo tašku.
Studentų kampelis
„Polyterasse“ – taip vadinama Ciuricho technikos universiteto (arba EHT) kavinė, iš kurios lauko terasos atsiveria labai graži senamiesčio panorama. Kavinė nedirba savaitgalį, tačiau terasa visada atvira, reikia tik nepatingėti užlipti į stačią kalvą. Kitas variantas – užvažiuoti istoriniu funikulieriumi „Polybahn“ – kelionė, nors ir trumputė, bus vaizdinga.
Vegetarų „Meka“
Šveicariškus fondiu, šokoladą ir sūrius žino visi, tačiau kas būtų pagalvojęs, kad šalyje, kur šiaip mėgstami sunkūs, dažnai – mėsiški patiekalai, veikia seniausiu pasaulyje (!) pripažintas vegetarinis restoranas, įrašytas į Gineso rekordų knygą.
„Hiltl“ 1898 metais įkūrė Ambrosius Hiltlis ir restoranas ne tik labai išpopuliarėjo, bet ir išsiplėtė – dabar mieste veikia keletas „Hiltl“ filialų, kiekvieno specifika šiek tiek kitokia, tačiau visuose lankytojų netrūksta. Originalusis „Hiltl“ yra Sihlstrasse gatvėje.
Menas ir grožis... net policijos nuovadoje
Tikrai taip – Ciurichas toks gražus, kad net valstybinės įstaigos čia įsikuria ypatingai. Ciurichiečiai tvirtina, kad jų centrinė policijos būstinė prie upės krantinės yra gražiausia policijos nuovada visame pasaulyje!
Ambicingas pareiškimas, bet čia apsilankius paaiškėja, kodėl – akmeninius pastato skliautus puošia ryškiaspalvės freskos, žymaus vietinio menininko Augusto Giacometti darbas.
Policijos pastatas anksčiau buvo našlaičių prieglauda, ir miesto valdžia, norėjusi praskaidrinti niūrią jo atmosferą, pasamdė žymųjį dailininką, kuris pilkas sienas ištapė gėlėmis – salė buvo praminta „Blüemlihalle“ („Gėlių sale“) o ją aplankyti galima kasdien darbo valandomis ir visiškai nemokamai.
