Šiuo metu, vasarai persiritus į antrą pusę, gamta jau pamažėle ruošiasi rudeniui. Po karščių miškuose ir pievose vyrauja šilti, sausi aromatai: šiugždančios samanų paklotės vasariškuose pušynuose, „šildantys“ čiobrelių kvapai miškeliuose ir pievose, karčiai ir saldžiai tuo pat metu kvepiantys šlamučiai smiltynėse, nuo jūros atpučiamas smėlio, kalninių pušų, dumblo aromatas ir dar daugiau... Tad pradedame straipsnių seriją, kur tyrinėsime aromatingiausius Lietuvoje augančius augalus ir aiškinsimės, kuo kvepia Lietuva.
Projekto dalyviai
Atrasti, suprasti ir užuosti Lietuvos kvapus „Užuosk Lietuvą“ projekte mums padės fotografas Marius Čepulis ir biologas Lukas Petrulaitis. Pasakodami apie savo karjeros pradžią, abu vyrai minėjo, kad ne jie pasirinko gamtą, o gamta juos – tiek meilės ir pagarbos augalams, Žemei ir aplinkai pamatysi ne kasdieną.
Marius Čepulis – diplomuotas zoologas, ornitologijos žinovas ir fotografas savo talentus atskleidžia stebėdamas ir fotografuodamas aplinką. Be to, savo socialinės medijos dienoraštyje „Čepulio klajonės“ sekėjus stulbinantis neįprastomis nuotraukomis iš lietuviškos gamtos. Lukas Petrulaitis, dirbantis Gamtos tyrimų centre, Floros ir geobotanikos laboratorijoje ir „Kvapų namų“ konsultantas augalijos klausimais, net eidamas pasivaikščioti būtinai pasiima lupą, nes, pasak jo, niekada nežinai, kokį augalą pamatysi ir užuosi. Lukas pasakojo, kad augalai jį „pašaukė“ jau nuo vaikystės, kai kartu su seneliu eidavo į mišką ar pievas tyrinėti augalų.
Šiandien pristatome pirmą šių kelionių seriją: Lietuva kvepia miškais.
Lietuvos miškuose randame daugybę augalų, tačiau šiandien kalbėsime apie kvapniausius miško atstovus: paprastąją pušį ir dvilapę blandį, dažnai vadinamą Lietuvos orchidėja.
Marius Čepulis pataria: „Atėję į mišką, tiesiog užsimerkite ir leiskite į nosį plūsti sakingiems pušų, eglių kvapams. Prikiškite nosį prie laibos dvilapės blandies žiedelių. Įtraukite į šnerves čiobrelių, mėtų, didžiulio erškėčio žiedo aromatą ar tiesiog pastovėkite po žydinčiu šeivamedžio krūmu“.
Miškų spygliuočiai mums itin artimi ir pažįstami augalai, vieni naudingiausių mūsų krašto žmonių sveikatai. Dažnai peršąlate, jaučiate jėgų stygių, persidirbimą, pervargimą? Pasivaikščiokit pušyne! Būtent dėl sveikatai palankaus pušų aromato dauguma sanatorijų yra įsikūrusios pušynuose ar šalia jų.
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) yra plačiai paplitusi Lietuvos miškuose ir ją užuosti turbūt yra tekę kiekvienam. Specifinis pušyno kvapas mus atpalaiduoja raminamai veikdamas centrinę nervų sistemą, o pušyno nauda kvėpavimo takams jau seniai patvirtinta mokslininkų. Pušyse randamos medžiagos – pinenai – turi ir antioksidacinį, uždegimą mažinantį ir atpalaiduojamąjį poveikį. Be pagalbos kvėpavimo takams, pasivaikščiojimas pušyne mūsų kūną gali tonizuoti geriau nei rytinis puodelis kavos – miško terapija ypač vertinga pervargusiems, išsekusiems nuo veiklų žmonėms.
Medicinos mokslų daktarė, aromaterapeutė Rūta Aldonytė tarptautinėje konferencijoje „Botanica 2020“ pristatė tyrimą, kuriame aiškintasi, kurie augalai veiksmingi mažinant taršos sukeltą žalą mūsų kvėpavimo takams. Mokslininkė pabrėžė, kad vietos augalai mums naudingi labiausiai, nes jie patiria panašų aplinkos stresą ir prisitaiko išskirdami reikalingas medžiagas, tad gali pagelbėti ir mums: žmogui geriausiai tinka tai, kas auga šalia. Jeigu neturite galimybės kiekvieną rytą pasivaikščioti pušyne, galite į pagalbą pasitelkti natūralius eterinius aliejus – parsinešti pušyną į namus. Iš pušų spyglių distiliuojamas eterinis aliejus yra vertingas, esant kvėpavimo takų negalavimams: peršalus, nusilpus, kosint.
„Kvapų namų“ aromaterapijos ekspertė Irma Vyšniauskienė primena, kad eterinis aliejus – itin koncentruota medžiaga. „Tai tarsi pušynas buteliuke, tad namuose naudokit nedidelius kiekius: kelis lašus galite pagarinti specialiuose garintuvuose – difuzoriuose, pora lašų įlašinti į šilto vandens dubenį ir pakvėpuoti garais. Jei jaučiatės, lyg tuoj sirgsite, galite pasidaryti pėdų vonelę su druska ir keletu lašų pušų eterinio aliejaus arba pasigaminti krūtinės balzamą: į augalinį aliejų, pavyzdžiui, sezamų, įlašinkite kelis lašus pušų eterinio aliejaus. Tokiu balzamu tepkite krūtinę, nugarą, pėdas, nes pušų aliejus tinka kvėpavimo takams stiprinti, kvėpavimui gerinti, bendrai organizmui tonizuoti“, – sako Kvapų namų aromaterapeutė. Ji taip pat pažymi, kad „Kvapų namuose“ turimas paprastųjų pušų eterinis aliejus yra gaminamas iš Lietuvoje augintų spygliuočių.
Įdomus ir reikšmingas dalykas: pastebėjote, kad pušyne visuomet vėsiau? Taip yra ne tik dėl pavėsio. Pušų išskiriamos medžiagos – terpenai – padeda šiems medžiams vėsinti aplinką aplink juos. Karštomis dienomis šių medžiagų išskiriama daugiau!
„Dažnas užmirštame, kad augalai kvapus išskiria ne tam, kad mes jais pasinaudotume. Augalai aromatingas medžiagas kaupia savoms reikmėms: apsaugai nuo kenkėjų, įvairių mikroorganizmų, žolėdžių, taip pat gyvybei pratęsti – maloniu kvapu vilioja specifinius vabzdžius, kurie augalus apdulkina. Mes renkame augalus pramogai ar sveikatingumo tikslais ir tarsi „skolinamės“ iš gamtos, bet prisiminkime, kad gamtoje be galo svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir saugoti mūsų krašto augalų rūšis pasiimant tik tiek, kiek reikia“, – sako I.Vyšniauskienė.
Marius Čepulis fotografuodamas taip pat svarstė apie žmogaus ir gamtos ryšį: „Juk tie žiedai žiedeliai nėra dėl grožio, jie yra milijonus metų trukusios evoliucijos rezultatas. Jie išliko per milžinišką konkurenciją ir pasitelkiant bei įdarbinant kitus organizmus: grybus – maistui ir komunikacijai, įvairius gyvius – savigynai, dauginti ir sėkloms platinti. Galų gale, visi gyvūnai ir žmonės esame tik trąšos augalams. Gal ne mes augalus auginam, o augalai mus ir kitus gyvus augina(si), maitina ir leidžia kvėpuot, kad mes juos platintume ir atlikę savo vaidmenį pabūtume trąša?“ – rimtu veidu kalbėjo klajojantis fotografas.
Dar viena Lietuvos miško kvapo karalienė – dvilapė blandis (Platanthera bifolia) aromatą skleidžia tik sutemus. Jos nektare esama pačių įvairiausių cheminių medžiagų – esterių, alkoholių, fenolių, aldehidų, – kurių mišinys suteikia šiems augalams nepakartojamą kvapą. Kvapas stiprus ir ne visiems patinkantis – tarsi pakalnučių, alyvų ir lelijų mišinys. Ne tik kvapas, bet ir žiedo struktūra yra pritaikyta augalą apdulkinantiems naktiniams drugiams pritraukti: blandies žiedo pailgėjimas (pentinas) specialiai pritaikytas naktinių drugių straubliukams.
Lietuvoje aptinkama dvilapė blandis yra orchidėjų šeimos atstovė ir kadaise buvo paplitusi beveik visoje šalies teritorijoje, o šiuo metu aptinkama tik tam tikrose Lietuvos dalyse. Dažniausiai šis augalas sutinkamas net jo neieškant – šviesiuose miškuose, pamiškėse, rečiau – žemažolėse pievelėse.
Šis pavadinimas, pasak Luko Petrulaičio, gali atrodyti nesuprantamas ir primenantis visus kitus keistus augalų pavadinimus. Kiek skambesnį vardą šiai rūšiai yra suteikę vokiečiai, kurie dvilapę blandį vadina baltuoju miško hiacintu (weisse Waldhyazinthe).
Norint ją aptikti, reikia pasitelkti ne tik regą, bet ir uoslę – vakarais blandies kvapas stiprus ir jaučiamas ore. Augalas yra beveik nematomas nepatyrusiai akiai – net ir žydintį kartais sunku pastebėti, bet ore tvyrantį salstelėjusį kvapą užuodžiame visi.
Kitoje „Užuosk Lietuvą“ serijoje: Lietuva kvepia pievomis. Pievose ieškosime bobramunių ir kraujažolių.
Projekto „Užuosk Lietuvą“ iniciatorius – „Kvapų namai“ – yra neatsiejamas nuo pagarbaus ir atsakingo požiūrio į ekosistemas, bioįvairovę, aplinkos ir žmogaus sveikatą. Jų gaminama produkcija yra įkvėpta gamtos – natūrali, lengvai biologiškai suyranti, be mikroplastiko, be ftalatų ir konservantų. „Kvapų namų“ vadovė Rūta Daunoravičienė laikosi nuomonės, kad konservantai yra kaip šaukštas deguto statinėje medaus. Eteriniai aliejai ar iš jų gaminami hidrolatai, naudojami kosmetikoje ir aromaterapijoje, visiškai savo galias atskleidžia tik tuomet, kai juose nėra konservantų.
