Kalninė pušis odą ramina, o nuotaiką skaidrina
Kalbėdami apie pajūrio kvapą pirmiausia užuostume pušyną. Nors paprastoji pušis yra plačiausiai paplitusi Lietuvoje, retas žino, kad turime ir kalninę pušį. Ji mažesnė, dažniau auginama kaip krūmas, o ne kaip medis, tačiau jos pasitaiko ir mūsų pajūrio smėlynuose. „Kalninė pušis Lietuvoje buvo pradėta sodinti maždaug 1820 metais Kuršių Nerijoje kaip kopų sutvirtinimo priemonė, kad padėtų sustabdyti smėlynų plitimą į gyvenvietes. Ir nors ji atliko gerą darbą apsaugodama unikalų Kuršių Nerijos kraštovaizdį, po ilgo laiko paaiškėjo ir kita medalio pusė – dėl daugybės eterinių aliejų spygliuose ir medienoje kalninės pušys ypač degios, jų masyvuose įsiplieskę gaisrai plinta žaibiškai greitai ir yra sunkiai suvaldomi,“ – pasakoja L.Petrulaitis.
Tačiau kaip tik dėl tos priežasties – aliejingumo – kalninė pušis puikiai naudojama aromaterapijoje. „Su girininkijos leidimu renkame pajūrio kalnapušių šakeles ir ūgliukus ir iš jų distiliuojame hidrolatą - augalo vandenį. Tai – puikus veido odos drėkiklis, prausiklis ir tonikas. Juo galima atgaivinti ir sudrėkinti išsausėjusią odą, papurškus ant tamponėlio vakare nusivalyti dienos dulkes arba raminti sudirgusią odą. Jis tinka ir vyrams po skutimosi: ir dėl raminančių savybių, ir dėl gaivaus spygliuočių kvapo“, – rekomenduoja aromaterapeutė I. Vyšniauskienė. Pasak jos, kadangi hidrolatuose yra nedidelis kiekis eterinių aliejų, jie kaip švelniosios aromaterapijos priemonė tinka ir vaikams, ir turintiems jautrią odą. Kai prasideda peršalimų sezonas, kalninių pušų hidrolatu galima purkšti kūdikio patalus, jį panaudoti nosytės išvalymui ar garinti vaiko kambaryje garintuvu – drėkintuvu. O sau pušų hidrolatą naudokit bet kada dienos bėgyje - jis tonizuos, mažins įtampą ir nuovargį.
Juodkrantės pajūrį kvėpina žiedai iš Rytų Azijos
„Mano pati mėgstamiausia vieta - palvė, ta atvira pavienių pušelių ir karklų pridygusi plynė prieš pat apsauginį kopagūbrį. Ten - pati didžiausia augalų ir kvapų įvairovė. Būtent ten rasite ir smaragdinius su rubinų intarpais erškėčių kilimus, kurie gali pakęsti druskingą smėlį ir jame tarpti. O toliau – jau smiltlendrių karalija, smėlis ir nuostabioji Baltija“, – prisipažįsta įvairiausius Lietuvos kampelius ištyrinėjęs M.Čepulis.
Jis primena, kad tie rausvai žydintys erškėčiai dažniausiai bus ne mūsų krašto, o invazinis augalas, atkeliavęs iš Rytų Azijos. Nors Lietuvoje yra aptinkamos kelios vietinės erškėčio rūšys, tik raukšlėtalapis erškėtis toks gausus ir taip agresyviai plintantis mūsų smėlynuose. Jo sėklas sparčiai išnešioja paukščiai ir žinduoliai, prisiskanavę jo vaisių.
Žmones labiau domina šio augalo žiedlapiai, juos galima panaudoti ne tik aromaterapijoje, bet ir virtuvėje. „Su „Kvapų namų“ kolegomis turėjome „rožių stovyklas“ Juodkrantėje - per jas rinkdavome erškėčių žiedus, distiliuodavome jų kvapųjį vandenį, gamindavome aliejines ištraukas ir net džemus”, –prisimena aromaterapeutė.
Erškėčių eterinis aliejus, pasak jos, yra koncentruotas šių žiedlapių ekstraktas, kurį galima panaudoti labai įvairiai. „Šį eterinį aliejų galima naudoti natūraliems kvepalams gaminti, kosmetikoje, masažo aliejams praturtinti. Būna žmonių, kurie tiesiog labai mėgsta šį kvapą – primenantį rožes, tik švelnesnį, subtilesnį, dvelkiantį laukine gamta. Pagal savo savybes erškėčių eterinis aliejus atpalaiduoja, ramina, o kartu ir vėsina – tiek odą, tiek ir mūsų emocijas“, - pasakoja I.Vyšniauskienė.
Čiobrelis – mikrobams baidyti
Ar atkreipėte dėmesį, kad pajūrio smėlynuose rasite ne tik pušų ir erškėčių, bet ir čiobrelių? Smėlynuose ir pušynų pakraščiuose aptinkama paprastųjų čiobrelių rūšis, kuri skiriasi nuo mums gerai pažįstamo, pievose randamo keturbriaunio čiobrelio. Paprastasis čiobrelis pasižymi šliaužiančiu ir apvaliu stiebu bei ilgesniais, siauresniais lapeliais.
Tačiau aromaterapijoje klasika – vaistinių čiobrelių aliejus, ypač toks, kuris turi didelį kiekį timolio komponento. „Timolio tipo čiobrelių aliejus yra viena intensyviausių antimikrobinių priemonių, dar vadinamas „karštuoju aliejumi“. Jis ypač tinka peršalimų sezono metu, nes „sušildo“ ir tonizuoja. Visgi naudokit šį aliejų atsakingai, nes padauginus gali dirginti odą ir gleivinę, tad norėdami užsitepti ant odos turėtumėte jį praskiesti augaliniame aliejuje. Gryną nebent garinkit namuose, tačiau užteks lašelio ar poros. Iš paprastųjų čiobrelių, kokius galit užuosti Neringos smėlynuose, taip pat distiliuojamas eterinis aliejus. Tik, žinoma, šie čiobreliai renkami ne Neringoje. Štai mes Kvapų namuose turime paprastųjų čiobrelių aliejaus iš Bulgarijos, jis gausus komponento linalolio, tad yra kiek švelnesnis ir dažnai pasirenkamas vaikams“, - pasakojo I.Vyšniauskienė. Ji priduria, kad čiobrelis veikia ir emociškai – jį galima panaudoti liūdesiui ir apatijai sklaidyti.
Vėjo nešiojami pušų, čiobrelių ir erškėčių žiedų kvapai ir sukuria nepaprastą Kuršių nerijos dvasią – ir kaip tik dėl kvapų bent gabalėlį jos galima turėti ir namuose. „Kuršių nerijoje tikrai patenki į visai kitą pasaulį, kurį kūrė vėjas, jūra ir žmonės. Taip, Nerijos miškai yra žmogaus rankų darbas. Žmogus pirma viską iškirto, gamta jam pagrasino užpusčiusi kelis kaimelius, ir tada teko vėl paknopstom sodinti. Žmogus laimėjo. Smėlis sustojo (na, dabar jau to smėlio kaip ir norisi daugiau). Kaip ten bebūtų, kraštovaizdis ir augalija prisideda prie Nerijos unikalumo, tad vieną dieną – net ir nebūtinai vasariškai šiltą – pasivaikščiokite po Neringos pušynus ir nepamirškite įkišti nosį į kalnapušyną (o koks ten stiprus kvapas!), – vis dar ten besiilsintiems ar savaitgalį Kuršių nerijoje apsilankysiantiems žmonėms rekomenduoja fotografas.
Apie projektą
Marius Čepulis, diplomuotas zoologas, ornitologijos žinovas ir fotografas, savo talentus atskleidžia stebėdamas ir fotografuodamas aplinką. Be to, jis savo socialinių tinklų dienoraštyje „Čepulio klajonės“ sekėjus stulbina neįprastomis nuotraukomis iš lietuviškos gamtos. Lukas Petrulaitis dirba Gamtos tyrimų centre, Floros ir geobotanikos laboratorijoje, ir konsultuoja „Kvapų namus“ augalijos klausimais. Jis net eidamas pasivaikščioti būtinai pasiima lupą, nes, pasak jo, niekada nežinai, kokį augalą pamatysi ir užuosi. Lukas pasakojo, kad augalai jį „pašaukė“ jau nuo vaikystės, kai kartu su seneliu eidavo jų tyrinėti į mišką ar pievas.
Projekto „Užuosk Lietuvą“ iniciatoriai „Kvapų namai“ yra neatsiejami nuo pagarbaus ir atsakingo požiūrio į ekosistemas, bioįvairovę, aplinkos ir žmogaus sveikatą. Jų gaminama produkcija yra įkvėpta gamtos – natūrali, lengvai biologiškai suyranti, be mikroplastiko, be ftalatų ir konservantų. „Kvapų namų“ vadovė Rūta Daunoravičienė laikosi nuomonės, kad konservantai yra kaip šaukštas deguto statinėje medaus. Eteriniai aliejai ar iš jų gaminami hidrolatai, naudojami kosmetikoje ir aromaterapijoje, visiškai savo galias atskleidžia tik tuomet, kai juose nėra konservantų.
