Turgaus dvasia
Kasmet pasisvečiuoti į labai spalvingą Maroką suguža per 10 mln. turistų iš viso pasaulio. Tai – labiausiai keliautojų atrandama Afrikos kryptis. Vykti į Maroką kelionių entuziastus suvilioja daug kur aprašyta ypatinga šalies dvasia, tvyranti, regis kiekviename kampelyje, apčiuopiama kiekviename žingsnyje. Ją pajunti tik išlipęs iš lėktuvu. Čia – savita kultūra, savos tradicijomis, kartais iš tiesų primenančios pasakas.
Neatsiejamas nuo Maroko kultūros yra turgus, jo šurmulys ir paslaptys. Tai – toli gražu ne tik prekybvietė, kur įsigyjate prieskonių, daržovių ar drabužių, ir einate šalin. Vietiniams tai – susitikimų ir pokalbių vieta, kasdienybė ir pramoga. O norintieji pajusti Maroko dvelksmą turistai šio kultūrinio centro aplenkti neturėtų. Svarbiausia, išsiruošus į tokią pažintį – visiškai atsipalaiduoti ir leisti arabiškam turgaus sūkuriui tave nešti.
Leiskitės į pokalbį su jus kalbinančiais pardavėjais. Pirmasis klausimas – „iš kur jūs?“ gal ir atrodo labai nuvalkiotas, tačiau jei leisitės į pokalbį iš pažiūros paslaptingas marokiečiai netrukus atsivers. Netruksite susigaudyti, o jau sėdėsite, gersite su juo arbatą, ragausite prieskonius, saldumynus ir kitokias gėrybes.
Trumpa ir maloni pažintis ne tik paliks gerų įspūdžių, už dėmesį prekybininkai atsidėkos lengvesnėmis derybos dėl kainų. Nustebsite, bet pokalbis ir šypsena gali sumažinti prekės kainą net kelis kartus. Verta žinoti, kad marokiečiai, ypač prekybininkai, turi nepakartojamą atmintį. Tai pamalonins, jei ketinate savo pažadus tesėti, o ir privers pasijusti nemaloniai – jei ne. Po kelių eidami pro prekyvietę, kurioje jums buvo žadėta nuolaida ir žadėjote grįžti – neliksite nepastebėti. Tikėtina, kad šeimininkas maloniai jus pakvies, netgi parodys tą pačią prekę, kurią ketinote pirkti – šį kartą, jei grįžote, gal prašys dar mažiau.
Tiesa, ko tame turguje ieškoti? Maroko turgaus prekystaliai nusėti įvairiausiai šalies amatininkų dirbiniais, daugiausiai iš žalvario ir odos. Dirbinius puošia saviti ornamentai, o oda siuvinėta įmantriausiais raštais. Marokiečiai mėgsta ryškumą – puošnūs, spalvoti kilimai iš už prekystalių tiesiog kviečia juos paliesti.
Turgaus gyvenimas iš tiesų labai atspindi patį Maroką, paties gyventojų požiūrį. Vietiniai sunkiai priima naujoves, labiau vertina naminius, rankų darbo gamybos produktus ir per ilgus metus nusistovėjusią bendravimo kultūrą. Tačiau tuo pačiu, nuolat gyvena kupiną šurmulio ir lengvo chaoso gyvenimą.
Imperatoriškieji miestai
Maroko turizmas labai smarkiai įsisukęs aplink keturis šalies miestus, vadinamus imperatoriškaisiais. Tai – sostinė Rabatas, Marakešas, Fesas ir Meknesas.
Rabatas antras pagal dydį – po Kasablankos – šalies miestas, įsitaisęs prie Atlanto vandenyno. Jame vyksta intensyvus pramoninis gyvenimas, o jo reikšmę Marokui padidina ir svarbiausias šalyje – Rabato uostas. Aišku, sostinėje puikiai išvystytas ir turizmas. Keliautojams atviros durys susipažinti su Antikos, Maroko meno muziejais ir pamatyti XII a. menantį Hasano bokštą. Įspūdį turėtų palikti ir Mahomedo V-ojo mauzoliejus ir nuo 1912 metų gyvuojanti Medina.
Pasisvečiuoti kiekvieną turistą kviečia ir kerintis Marakešas. Šis miestą dažnas pamilsta iš pirmo žvilgsnio, ir išskirti vieną priežastį – sunku. Netradicinė architektūra, išskirtinės detalės, spindinčios mečetės ir žaliuojantys sodai sukuria nepaprastai malonų įspūdį. Tačiau Marakešas turi ir savitą akcentą – aikštes, kuriose verda pasakiškas gyvenimas. Juose apstu keistuolių, pasakų herojų ar kitų išradingų menininkų.
Nenustebkite, jei einant viena pagrindinių aikščių – Džema al Fina – jus užkalbins kobrų kerėtojas, netikėtai triuku sužavės iliuzionistas, visai šalia suksis vienas kitas akrobatas, o minutės dėmesio norės ir ugnies spjaudytojai. Ko jau ko, bet unikalumo Marakešui netrūksta. Dar vienas nepamirštamas akcentas – miestą supa apsupusi savotiška „siena“, kuri sudaryta iš bene 200 tūkst. palmių.
Lankant imperatoriškus miestus, laukia dar viena nepakartojama pažintis – karališkasis Fesas, įsitaisęs Atlaso kalnų papėdėje. Nors turintis ir modernųjį veidą, bet labai smarkiai dvelkiantis autentika, kuri ypač juntama slampinėjant po senamiestį – Fes el Bali. Tiesa, verta žinoti, kad pasakymas Feso senamiesčio ar miesto labirintai – nėra metafora.
Siaurų gatvelių voratinklis įtraukia taip, kad pasiklysti – vieni juokai. Tačiau to nereikia bijoti – leiskite sau atrasti tikrąjį Maroką, bet skubos ir rūpesčio prasieiti neįtikėtinai senomis ir labai žaviomis gatvelėmis. O pasimetus nejuokais, tiesiog reikia prisiminti, kad marokiečiai – itin paslaugų ir mandagūs žmonės, galintys jums padėti.
Kaip ir kiekvieno Maroko miesto, taip ir Feso, širdis glūdi turguje. Vis dėlto, nereikėtų pamiršti ir miestą visame pasaulyje garsinančių objektų – 1069 metais pastatyti Bab Chorfa vartai, daugiau nei 5000 ginklų eksponatų turintį Borj Nord muziejų, Karališkieji rūmai – Dar el Makhzen ar XV a. įsikūręs žydų kvartalas.
Ir aišku, imperatoriškų miestų ketvertuką užbaiga Meknesas, dažnai vadinamas Maroko Versaliu. Kadaise iš sausumų čia atklydę berberai susižavėjo vietovės grožiu, augmenija ir pradėjo kurti miestą. Vėliau Mekneso grožis buvo pripažintas ir karalių – tapo jų vasaros rezidencija. Miestą juosia aukštos sienos, gynybinės sienos ilgis siekia net 25 km. Turistų dėmesį dažnai patraukia ir didžiausi šiaurės Afrikoje Bab Mensur vartai bei įspūdingos sultono Moulay Ismael arklidės. Sakoma, kad jose laikyte per 12 tūkst. arklių.
Norint pasigirti, kad buvus Maroke, vien magiškosios ketveriukės neužteks. Kasablanka – didžiausias šalies miestas, kuriame gausu akį traukiančių objektų. Jei esate matę klasika tapusį filmą Casablanka – priiminsite perteiktą miesto žavesį. Šiandien gyvenimo tempu ir charakteriu Kasablanka primena Pietų Europos miestą Kelionę po miestą galima būtų pradėti pagal morokiečių tradicijas – nuo centrinio turgaus.
Tada kulniuoti iki nepaprastai jaukaus senamiesčio ir erdvios Jungtinių tautų aikštės ar Mohamedo V-ojo aikštės. Kas be ko, tiesiog privalu aplankyti ir karališkuosius rūmus ir Hasano II-ojo mečetę, o galiausiai prasieiti itin žaviu, kavinėmis ir resoranėlias nusėtu Ain Djan pajūrio keliu.
Jos didenybė
Nors Marokas prie Sacharos prisiliečia nedideliu krašteliu, viešint šioje šalyje privalu apsvarstyti galimybę išsiruošti į didžiausią, karščiausią ir populiariausią pasaulio dykumą. 9 mln. kv. km – tiek teritorijos aprėpusi Sachara. Vos tik įžengi į šią smėlio ir sausros karalystę, kurioje vienintelė transporto priemonė – kupranugariai, supranti gamtos didybę.
Kelionė į Sacharos dykumą – tikras nuotykis. Galbūt kiek paburbėsite dėl karščio ar į akis nuolat byrančio smėlio, tačiau atmintyje išliks teigiami prisiminimai. Pirmiausia, nuotykis prasideda tada, kai atsisėdate ant kupranugario ir pradedate savo kelionę – juk tai patirti tenka tikrai ne kasdien. Vargu ar nepabuvus galima įsivaizduoti, kokia graži Sachara ryte, dar auštant, ar jau leidžiantis saulei.
Keliautojams suteikiama galimybė išbandyti po dykumą prasilėkti džipu, pasigrožėti oazių kontrastais ir jose truputį atsipūsti. Palmės – ir grožis dykumos peizaže, ir atgaiva tiek keliautojams, tiek gyventojams. Tiesa, jų, itin ištvermingų ir sugebančių gyventi tokiomis sąlygomis, per 2 mln. Nors ir trokštanti – per kelerius metus Maroko Sachara gauna vos kelias minutes lietaus, tačiau dykumų karalienė tikrai verta apsilankymo.
Daugiau informacijos spustelėjus čia.
