Argano medžiai auga beveik vien tik Suso regiono lygumos pusdykumėje pietvakarių Maroke. Jie yra reta ir saugoma rūšis, kuriai stipriai pakenkta dėl intensyvaus žemės ūkio, gyvulininkystės, medžio anglies gamybos. Argano miškų plotai per paskutinius šimtą metų sumažėjo per pusę.
Argano medžiai kartą per metus subrandina poros centimetrų ilgio vaisių, kuriame slepiasi riešutas ir labai aliejingos sėklos. Būtent tai ir vilioja būrius ožkų, kurios net įsilipa į medžius jų paskanauti.
Tokie vaizdai, kai medis būna aplipęs ožkomis, dažniausi birželio mėnesį, kai vaisiai prinoksta.
Vietos ūkininkai ožkų neveja nuo medžių – prie jų tik keturkojų neleidžia tol, kol vaisiai nėra prinokę. O tuomet – šventė ožkoms.
Tai ne tik atrakcija turistams. Po ožkų puotos gaunamas vertingas produktas. Nuskabiusios vaisius ir riešutus, ožkos vertingas sėklas riešute pašalina kartu su išmatomis, nes jų nesuvirškina. Tuomet iš jų spaudžiamas vienas brangiausių augalinės kilmės aliejų pasaulyje – Argano. Žinoma, dabar jis iš Argano vaisių išgaunamas ir kitais būdais – ne tik iš ožkų išmatų.
Tačiau kadangi šios po medžius laipiojančios ožkos atneša daug naudos jų savininkams iš jas pamatyti norinčių turistų, ūkininkai jų atgabena vis daugiau ir daugiau. Dėl to Argano medžių būklė kasmet prastėja.
