Suprasti akimirksniu
- 12 objektų
- 1 diena
- 65 km
Žemėlapį ir visų objektų tikslias koordinates galite rasti čia.
Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.
Lankytojų centro ekspozicijoje susipažink su išskirtinėmis parko vertybėmis ir keliauk jų atrasti į gamtą. Margasis maršrutas padės atrasti ir pažinti užburiančius gamtos kampelius ir išskirtinius žmogaus rankų sukurtus kultūros paveldo šedevrus.
1. Kauno marių regioninio parko lankytojų centras
Daugiau informacijos rasite čia
Nemuno virsmas mariomis – pagrindinė ekspozicijos tema, apjungianti turtingą ir dramatišką iškeltų kaimų istoriją ir ryškiausius XX a. Lietuvos kraštovaizdžio pokyčius. Apsilankykite ir sužinokite, ką slepia žalios marių akys, kodėl fortai alsuoja gyvybe, kas yra „dugniečiai“, kaip atrodo miegapelės pėdsakas, ką pakrikštijo Nemunas, o marios nuglostė...
2. Kauno tvirtovės V fortas
Daugiau informacijos rasite čia
Kauno tvirtovė – unikalus architektūros, urbanistikos paminklas. Tai, bene, vienintelė išlikusi Rusijos Imperijos pirmosios klasės tvirtovė Europoje, kurios paveldą sudaro keli šimtai statinių. V fortas – vienas iš jų. Tai ne tik kultūros vertybė, bet ir gamtinė buveinė: apleistuose fortuose, tarsi viešbučiuose, įsikuria ramybės ieškantys šikšnosparniai.
3. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis
Daugiau informacijos rasite čia
Vienuolynas nuo seno garsėja tikinčiųjų ypač garbinamu stebuklingu Gražiosios Meilės Motinos paveikslu, gausybe freskų ir išskirtine bažnyčios architektūra. Unikali yra Pažaislio vienuolyno integracija į vietovę. Vienuolyno forma (pastatų ir želdinių išdėstymas) primena kamaldulių herbą, vaizduojantį du balandžius, geriančius iš vienos taurės.
Įdomi ir aplinkinė Pažaislio gamta: netoliese auga storiausias Kauno miesto ąžuolas, o kito jo pirmtako vietą žymi skulptoriaus J.Šlivinsko sukurtas metalinis „metraštis“, kuriame išraižytas galiūno skerspjūvis ir ant simbolinių kamieno rievių sužymėtos svarbiausios medžio gyvavimo periodą apimančios Lietuvos istorijos datos. Pietinėje vienuolyno oficinoje įkurta muziejinė ekspozicija.
4. Vieškūnų piliakalnis
Daugiau informacijos rasite čia
Vienas geriausiai išlikusių Lietuvos piliakalnių, datuojamas XIV a. antrąja puse. Pavadintas Kauno marių „užlieto“ kaimo vardu. Žmonės pasakoja, kad kadaise čia nusižudė vietos dvarininko duktė. Nuo to laiko čia vaidendavosi šunys. Dėl to piliakalnis dar vadinamas Šuneliškių kalnu.
5. Rumšiškių miško pušis
Daugiau informacijos rasite čia
Rumšiškių miške išties yra ką atrasti. Tai ir storiausia Lietuvoje Rumšiškių pušis, ir paslaptingai atrodantis Juoduoju ežeru vadinamas Paežerojus, kuriame, anot legendos, gyvena pats žalčių karalius. Rumšiškių miškas yra vieno rečiausių Lietuvos žinduolių – didžiosios miegapelės buveinė. Marių pakrantėje ekstremalių pojūčių mėgėjai gali užlipti ant Gastilonių atodangos viršaus, aplankyti žaibo trenktas pušis ar patį storiausią parke Gastilonių ąžuolą.
6. Rumšiškių ąžuolų pieva
Tai įspūdinga europinės svarbos buveinė, kurioje auga apie 90 medžių galiūnų, o vasarą po žolių jūrą nardo griežlės ir šokinėja kiškiai.
7. Rumšiškių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia ir varpinė
Daugiau informacijos rasite čia
1959 m. perkelta iš marių „dugno“. Bažnyčios archajiškumą liudija dvi poros stulpų, žalčių galvomis dekoruotais kapiteliais. Sakoma, jog būtent dėl tokių pagoniškų apraiškų prieš katalikybę nusistatę komunistinės valdžios atstovai leido išsaugoti Rumšiškių bažnyčią. Šioje bažnytėlėje 1851 -1853 m. patarnavo Antanas Baranauskas, 1904 m. buvo pakrikštytas poetas Jonas Aistis.
Lietuvos liaudies buities muziejus
8. Dovainonių atodanga
Daugiau informacijos rasite čia
Aukščiausia (42 m) parko atodanga, ant kurios viršaus įrengta apžvalgos aikštelė ir poilsiavietė, o tolumoje atsiveria vaizdas į paukščių rojų – Paukščių salas. Išties įspūdingi šioje atodangoje susiformavę moreniniai stulpai, vadinamosios atodangos nosys, kuriuos galima išvysti vaikščiojant pamariu nuo Uolės upės.
Mergakalnio apžvalgos aikštelė
9. Lašinių konglomeratų atodanga
Daugiau informacijos rasite čia
Atodanga slepiasi griovoje, per kurią veda takas, įrengtas labai atsakingai, prisiliečiant tik ten, kur būtina, nedarkant laukinio griovos žavesio ir natūralumo, todėl būkite pasirengę nuotykiams (tinkama apranga ir avalynė). Perėję griovą ir pasiekę Strėvą, aptiksite suakmenėjusį „skilandį“ – Lašinių akmenį. Takelis aukštyn nuves iki Lašinių piliakalnio.
10. Lašinių piliakalnis
Daugiau informacijos rasite čia
Jaukioje gamtos užuovėjoje įsikūrusiame piliakalnyje lokalizuojama istorinės Strėvos pilies vieta. Manoma, kad 1348 m. netoli galėjęs vykti ir Strėvos mūšis. Šalia įrengta atokvėpio vieta, kurios šlaite atsivėrusi Strėvos atodanga (joje geologai yra radę gintaro pėdsakų). Nusileidus prie Strėvos galima išsimaudyti.
11. Pirmojo pasaulinio karo kapinaitės
Vykdami keliu Rumšiškės-Kruonis, už tilto per Strėvą, ties 10 km pasukus keliuku į dešinę aptiksite informacinį stendą ir kalvelę, ant kurios stovi senas paminklas, žymintis karių palaidojimo vietą. Iškart už kalvelės – posūkis dešinėn: sekdami rodykles atrasite Maisiejūnų-Surgantiškių pilkapyną, o galiausiai pasieksite ir piliakalnį.
12. Maisiejūnų I piliakalnis
Daugiau informacijos rasite čia
Surgantiškių archeologiniame draustinyje į dangų stiebiasi savita forma išsiskiriantis Maisiejūnų piliakalnis. „Tai nuostabi žemės piramidė...“ – rašė keliautojas Balys Buračas. Šią „piramidę“ statė ne egiptiečiai. Tai senovės baltų genties – jotvingių – reliktas. Pasakojama, kad Maisiejūnus kepurėmis supylę milžinai, tad ir piliakalnio forma tarsi ant pievos paliktos kepurės.
Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.
