„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Martas kurorte atidarė unikalų bokštą, jo planuose – ir 600 kambarių erdvinis labirintas

Taikomosios matematikos mokslus baigusiam Martui Paulauskui prieš penketą metų susisapnavo unikalus projektas. Dar šiemet Birštone turėjo prasidėti analogų pasaulyje neturinčio 600 kambarių erdvinio labirinto statybos, tačiau planus sujaukė karas Ukrainoje. Laukdamas geresnių laikų, jis įgyvendino mažesnį projektą – atidarė unikalų laipiojimo bokštą, kurį vietiniai gali lankyti nemokamai.
Birštono kempinge atidarytas laipiojimo bokštas
Birštono kempinge atidarytas laipiojimo bokštas / Austėjos Paulauskaitės ir Karolinos Stažytės nuotr.

Būdamas studentu Martas užsiiminėjo speleologija – mokslu, tyrinėjančiu natūralius urvus, olas, ertmes bei plyšius. Su bendraminčių įkurtu klubu jis važinėjo po įvairiausias ekspedicijas, yra triumfavęs tarptautinėse varžybose Lietuvoje. Asmeninis rekordas – nusileidimas į 300 metrų gylį.

Baigęs taikomosios matematikos studijas, jis užsiėmė komercine veikla, užėmė pirkimų vadovo pareigas, didelėse įmonėse vadovavo grupėms. Tačiau po 15 metų samdomo darbo jis nusprendė įkurti savo įmonę – tiekia baldų furnitūrą didiesiems baldų gamintojams.

Karolinos Stažytės nuotr./Martas Paulauskas
Karolinos Stažytės nuotr./Martas Paulauskas

„Buvo laikotarpis, kai išėjęs iš darbo dėl nuovargio, dar prieš įkuriant savą įmonę, mąsčiau, kokį įdomų projektą sukurti. Visuomet traukė aktyvios veiklos.

Kartą susapnavau įdomų projektą. Pasidariau jo maketą, kieme prototipą pastačiau. Kol priėjau iki inžinieriams suprojektuotos užduoties, praėjo net penkeri metai. Daug mąstymų, daug bandymų buvo.

Kas tai per projektas? Erdvinis labirintas su per 6 aukštus išsidėsčiusiais 600-tais kambarių. Kube virvių ir tinklų pagalba įrengta labirintų sistema – trys skirtingos trijų sudėtingumo lygių trasos. Klaidžioji ir turi išlipti ant stogo. Kai darėme idėjos pristatymus investuotojams, iš pasakymų nelabai kas suprato, kas tai yra, bet kai papasakojau apie visą projektą, rodydamas vizualizacijas, suvokė, kad čia yra vau. Objektas negali neveikti, netraukti žmonių, nes jis yra visiškai unikalus, mano sugalvotas“, – pristatė Martas.

Karolinos Stažytės nuotr./Erdvinio labirinto vizualizacija
Karolinos Stažytės nuotr./Erdvinio labirinto vizualizacija

Statybas sustabdė karas

11 metrų aukščio labirintas, kurio techninis projektas – labai sudėtingas, turėjo išdygti Birštono kempinge. Jau buvo pasirūpinta finansavimu, surasta dalis investuotojų, gautas statybos leidimas, nusiųsti gamybiniai brėžiniai, kad būtų pradėtos gaminti metalo konstrukcijos, tačiau prasidėjo karas Ukrainoje.

„Nesakyčiau, kad karas sužlugdė idėją, tik atidėjo kuriam laikui, kai situacija bus stabilesnė. Gal ir europiniai pinigai kokie atsiras. Projekto neatsisakau. Planavome jį įgyvendinti už 300 tūkst. eurų, sunaudoti 40 tonų metalo. Tačiau dabar tokį labirintą pastatyti atsieitų beveik 0,5 mln. eurų. Metalo kaina išaugo kone dvigubai“, – patikino Martas.

Domėjosi jis, ar galima būtų užpatentuoti labirinto dizainą, tačiau tokios apsaugos nėra – pakeisk pusmetrį ir jau bus ne tas pats.

Kaip numatyta projekte, vienu metu labirintu galėtų naudotis visų amžiaus grupių lankytojai: nuo tų, kurie vos išmoko vaikščioti, iki senjorų.

„100 proc. saugu, nes viskas uždara“, – patikino Martas.

Veiks ištisus metus

Netikėtai sustojus didžiajam projektui, M.Paulauskas ėmėsi įgyvendinti mažąjį – tame pačiame Birštono kempinge pastatė aštuonkampio formos, 12 metrų aukščio laipiojimo bokštą. Tam buvo gautas finansavimas iš Sporto rėmimo fondo.

Projektas pirmiausiai skirtas ugdyti Birštono gyventojų ir vaikų sportinį užimtumą. Norima Lietuvos mastu rengti nemokamus turnyrus.

„Speleologai – nišinė, uždara, maža bendruomenė. Turime Lietuvoje jų gal 300. Tad nusprendėme, kad nereikia statyti vien tik standartinio laipiojimo bokšto. Sugalvojame unikalią idėją – padarykime vieną objektą, kuriame sutalpintume visas tris su kalnais susijusias sportines disciplinas: speleologiją, alpinizmą ir ledynų kopimo techniką (sauso ledo lipimo techniką). Bus galima bokštu, naudojantis žiemos įrankiais, laipioti ir vasarą“, – patikino Martas.

Planuojama, kad bokštas, nesvarbu, koks oras, veiks ištisus metus, žiemą, tikėtina, – tik savaitgaliais. Martas juokauja, kad kuo didesnė pūga, tuo tikresnės sąlygos kopti ledo siena.

Ant jos bus įrengti spec. įtvirtinimai, kurių pagalba, naudojant ledo kirtiklius, bus galima laikytis ir lipti. Tiek vasarą, tiek žiemą, tik aplinka keisis.

Karolinos Stažytės nuotr./Birštono kempinge statomas laipiojimo bokštas
Karolinos Stažytės nuotr./Birštono kempinge statomas laipiojimo bokštas

„Tai ir bus unikalu, lyginant su kitais Lietuvoje esančiais laipiojimo bokštais ir sienomis, – tiek žiemą, tiek vasarą bus galima išbandyti visas tris su kalnais susijusias sporto disciplinas. Bokštų Lietuvoje yra įvairių – medinių, betoninių, bet tokio nėra“, – patikino verslininkas.

Atsieis bokštas iki 100 tūkst. eurų. Baigtas statyti jis Birštono šventės metu – praėjusį savaitgalį.

Galima drąsiai teigti, kad darbuotojai, kurių planuojama pasamdyti 5, taip pat įsikurs išskirtiniame Lietuvoje biure – bokšto viduje. Ten bus laikoma ir įranga.

Planuojama, kad vasaros metu bokštas dirbs nuo 11 iki 20 valandos vakaro.

Birštoniečiams pramoga – nemokama, ves ir pamokas

Alpinistų bendruomenė, anot Marto, Lietuvoje sparčiai auga, daug jaunimo užsiima tuo. Šis sportas treniruoja visas raumenų grupes, reikia ir geros koordinacijos, tvirtų rankų bei kojų.

„Bus saugiau nei laipynių parkuose, kur pats pramogautojas turi atsisegti ir prisisegti karabinus. Veiks saugumą garantuojanti įrangą. Nuomojami bus ir specialūs batai. Instruktoriai patars, kaip taisyklingai statyti koją, nenorint išeikvoti per daug jėgų jau trasos viduryje“, – pažadėjo Martas.

Atsieis bokštas iki 100 tūkst. eurų.

Į bokštą, anot jo, galės kopti net šešiamečiai.

„Visi vaikai labai mėgsta laipioti, o tėvai dažnai jiems tai draudžia daryti – nelipk, nukrisi. Vaikai pradeda bijoti. Tačiau mūsų bokštas bus su tokiomis saugumo priemonėmis, kad drąsiai patys mažiausi galės karstytis. Jiems bus padarytos specialios trasos, nebereiks lipti spintelėmis, rankenėlėmis.

Pats turiu tris dukras. Jauniausiai – 7-eri. Nesinori apriboti, kad 6-erių metų jau negali vaikas lipti. Tad įsigijome vaikiškus apraišus, saugos įrenginius, kurie skirti 10 ir daugiau kilogramų sveriantiems pramogautojams“, – dar vieną išskirtinumą pateikė pašnekovas.

Austėjos Paulauskaitės nuotr./Birštono kempinge atidarytas laipiojimo bokštas
Austėjos Paulauskaitės nuotr./Birštono kempinge atidarytas laipiojimo bokštas

Metus Birštono gyventojams ši pramoga bus nemokama. Trejus metus žadama organizuoti kurorto moksleiviams ir nemokamas alpinizmo pamokas, inkorporuotas į ugdymo programą. Tokios pamokos galėtų vykti 2-3 kartus per savaitę.

„Mokykla – už 10 minučių kelio. Kai kurios fizinio lavinimo pamokos galėtų vykti čia. Jau vasarą galės užsiregistravę vaikai pradėti lankyti užsiėmimus“, – atskleidė Martas.

Birštoniečiams, rodos, pasisekė, kad šis verslininkas nusprendė įsikurti būtent šiame kurorte. Ne Birštono gyventojams valanda laipiojimo kainuos 10 eurų. Moksleiviams ir studentams – 8 eurus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs