Skrendame su orlaiviu „Šv. Inokentijus Irkutieitis“, kaip juokavome, papietauti į Maskvą, nes mūsų tikslas – susipažinti su Domodedovo oro uostu, pabuvoti svarbiausiuose Maskvos lankytinuose objektuose ir vakare laimingai grįžti namo. Užduotis nesudėtinga, tačiau atsakinga, nes per labai trumpą laiką turime pajusti vieno didžiausių pasaulio (4 vieta) miesto alsavimą. Grupę žurnalistų iš Lietuvos šeimininkai pasitiko labai svetingai, buvo parodytas VIP terminalas, prezentacijų patalpos, pasakojama apie oro uosto darbą ir perspektyvas.
 |
| G.Statinio nuotr./Domodedovo oro uosto trečiasis terminalas |
Domodedovo oro uoste yra įdiegtos naujausios saugos technologijos, kurios įvairiausiais prietaisais fiksuoja, skanuoja keleivius ir bagažą, analizuoja situaciją – oro uoste daugiau kaip 1500 stebėjimo kamerų. Bagažo skyriuje verda keleiviams nematomas darbas, daugiau kaip tris kilometrus nusitęsęs konvejeris sparčiai skirto lagaminus ir kuprines į reikiamus skyrius. Kinologijos tarnyboje dirba, rodos, geraširdžiai koker spanieliai, tačiau jie turi ypatingą uoslę narkotikams. Įdomu žiūrėti, kaip lėktuvai apipurškiami neužšąlančiu skysčiu, taip garantuojamas keleiviams saugus skrydis. Stebina bendroje salėje įrengti dideli akvariumai su įvairiaspalvėmis žuvimis, jie atstoja stalus, už kurių sėdi oro uosto informacijos tarnybos. Domodedovo – moderniausias oro uostas visoje Rusijoje, per parą jis gali priimti apie 800 skrydžių, tai lėktuvų pakilimai ir nusileidimai paėmus kartu. Per praėjusius metus jis aptarnavo 25,7 mln. keleivių – tai vienas didžiausių Europos oro uostų.
Susisiekimas su miesto centru patogus, tereikia nusipirkti už 7 eurus bilietą į ekspreso traukinį ir po pusvalandžio jūs jau vaikštote „Paveleckij vokzal“ stotyje. Nuo čia pradedame pažintį su Rusijos sostine. Prieš dvidešimt metų teko joje lankytis, tačiau tai jau kitas, gerokai pasikeitęs miestas. Šalia Raudonosios, tiksliau būtų vartoti žodį Gražiosios, nes rusiškai krasna – reiškia graži, aikštės nebėra „Rosija“ viešbučio, jis nugriautas ir ateityje čia bus įkurtas parkas. Profesionali gidė Irina, pasakoja, kad 1947 metais švenčiant Maskvos 800 metų jubiliejų J.Stalino nurodymu buvo nutarta pastatyti 8 iki trisdešimties aukštų dangoraižius. Tai Maskvos universitetas, Užsienio reikalų ministerija, du gyvenamieji namai, du viešbučiai ir du administraciniai pastatai. Aštuntasis nebuvo pastatytas, nes būtų užgožęs patį Kremlių, jo vietoje atsirado viešbutis „Rosija“. Kuomet anksčiau čia lankiausi, šiems pastatams simpatijos nejaučiau, tačiau prisipažinsiu šiandien, tai atrodo savita ir įdomu, rusai jais didžiuojasi. Šis architektūros stilius vadinamas Stalino ampyras, dar kitaip įvardijamas kaip ampyr vo vremia čumy (maro laikotarpio ampyras), arba tarybinis monumentalusis klasicizmas. Tokio stiliaus pastatų yra Rygoje, Varšuvoje, Kijeve, Bukarešte ir netgi Vilniuje. Tai Mokslininkų namai šalia Baltojo tilto...
 |
| G.Statinio nuotr./G.Statinis |
O kaipgi Rusijoje be kuriozų? Lauke -30 C šalčio, o patalpose +30 C, pleška radiatoriai net raudoni, prakaitas žliaugia, užtat smagu su švarkeliu išbėgti į lauką minutėlei atsivėdinti. Klausiu ruso tarnautojo, kodėl taip netaupote šilumos? O kam ją taupyt? Apie žmonių gerovę valdžia galvoja, kad nešaltų, kad šiltai gyventų... Prie mūsų turistinio autobuso, su įjungtais švyturėliais sustoja greitoji medicinos pagalba. Vairuotojas iššokęs iš mašinos pribėga prie mūsų – vyrai kaip nuvažiuoti iki kažkokios tai gatvės? ligonis laukia... Mes ne vietiniai, mes užsieniečiai, – aha, supratau, ir ramiai įsėdęs į greitąją pagalbos mašiną nuvažiuoja. Pasakojama, kad greitukių vairuotojai išradingi... tampa taksistais. Per transporto grūstis įsijungia švyturėlius ir šaligatviais dumia su klientu į reikiamą vietą.
Kadangi artėja prezidento rinkimai, mieste pilna reklaminių agitacijų: „Stipriai šaliai – stiprų prezidentą!“ Klausiu atsakingo tarnautojo, o kaip žmonės žinos, kuris iš kandidatų stiprus? Atsakymas: „Liaudis visuomet žino... tik jai reikia kartkartėmis priminti“ – nusišypso.
Dėmesio verta Kristaus Išganytojo bažnyčia – chram Christa Spasitelia, pastatyta XIX amžiuje pergalei prieš Napoleoną pažymėti. Statė ją net keturi Rusijos imperatoriai, tačiau 1931 metais J.Stalinui ranka nesudrebėjo katedrą susprogdinti. N.Chruščiovo valdymo laikotarpiu čia buvo įrengtas atviras lauko baseinas, šaltomis žiemomis savo garais tiesiogiai kenkęs kaimynystėje įsikūrusiam A.Puškino vardo vaizduojamojo meno muziejui. Atstatyta šventykla 2000 metais, vidus žėri auksu ir meno kūriniais, ne veltui ji Rusijai atsiėjo 800 mln. dolerių! Didžiausių švenčių proga čia visos Rusijos patriarchas atlieka religines apeigas dalyvaujant valstybės vadovams.
 |
| G.Statinio nuotr./Maskvos centras |
Novodevičij monastyr – susijęs su Borisu Godunovu, tai mažas, bet žavus kremlius, apjuostas gynybine siena. Napoleono kariai ketino susprogdinti vienuolyną ir padegę sprogdiklių Bikfordo virvę per greitai išsinešdino. Vienuolės spėjo laiku užgesinti paraką ir istorijos paminklas buvo išsaugotas. Pasakojama apie skalsų vienuolių gyvenimą, kuomet pasninko metu, čia buvo patiekiamas vištienos buljonas, prakoštas pro juodus eršketų ikrus, kad įgautų stipresnį žuvies aromatą, ir pateikiamas su raudona žuvimi.
Naujoji Maskva vadinama Maskva – city, dangoraižių rajone įsikūręs tarptautinis verslo centras, prie kurio šliejasi prekybos ir informacijos centrai. Čia ambicingi rusai ketino pastatyti aukščiausią pasaulyje 600 metrų aukščio dangoraižį, aukštesnį netgi už Ostankino televizijos bokštą, tačiau šioje šalyje naujovės greitai neįdiegiamos. Panašiai atsitiko kaip ir su Sovietų rūmais, kurie nebuvo pastatyti visai. Sutemus pravažiuojame Baltuosius rūmus, kurie 1991 metų pučo metu buvo murzini, tarsi Bjaurusis ančiukas, šiandien jie šviečia ir tamsoje. Gražiai atrodo krantinėje apšviestas „Ukrainos“ viešbutis – stalininė vysotka, o Maskvos užšalusioje upėje nardo mini ledlaužiai, laužydami storą ledą ir demonstruodami turistams, kad Rusijoje nieko nėra neįmanoma, čia ir žiemą laivyba vyksta.
 |
| G.Statinio nuotr./Maskva |
Maskva pasikeitusi, į tą pačią upę dukart neįbrisi, tačiau maskviečių mąstyme yra ryškiai paliktas sovietinis antspaudas. Susidaro įspūdis, kad rusų tauta blaškosi ir ieško savo indetiteto tarp praeities ir ateities, nežinodama, ką šaliai davė komunizmas, daugiau vertingos ar neigiamos įtakos, ir kokiomis vertybėmis dabar reikėtų vadovautis? Netgi prezidentu būdamas V.Putinas ketino Leniną palaidoti šalia jo motinos, tačiau negalėjo pažeisti savo anksčiau išleisto įsako – Raudonosios aikštės istorinio išsaugojimo įstatymo, pagal kurį nieko keisti čia nebegalima. Šalis atsisakė sovietinio himno, vėliau jį sugrąžino, nugriovusi erelius ant Maskvos Kremliaus bokštų ir užkėlusi žvaigždes, vėl ketina grąžinti Rusijos simbolį – dvigalvius erelius. Centrinei Maskvos bibliotekai paliktas V.Lenino vardas, nors jam valdant sunaikinta didžioji dalis Rusijos kultūros ir istorijos vertybių. Mieste stovi socialistinės gerovės metu statyti paminklai ir nežinia, ar jie gerbiami kaip senienos ar kai nacionalinis rusų pasididžiavimas? Apie tai kalba ir patys maskviečiai, kad Maskva neturi išsaugojusi vientiso istorinio prado ar šarmo, kuris sužavėtų ir nupirktų vienadienį keliautoją, sustojusį šiame mieste nors papietauti... Kontroversiška Maskva, bet gal tuo ir įdomi?
