Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
Tikrai nebūčiau planavęs artimiausiu metu ten apsilankyti, jei ne atsitiktinai pastebėta informacija, jog prie Balsių mokyklos yra Balsių pažintinis-botaninis takas. Skirtas jis mokiniams, tačiau prieinamas visiems, todėl, džiaugdamasis radęs kažką naujo, susiruošiau į Balsius.
Atsiradus automobiliniams navigaciniams įrenginiams, dar ilgą laiką klioviausi popieriniais žemėlapiais. Visgi, tobulėjant technologijoms, priešintis tapo beprasmiška ir tikslo suradimui vis dažniau pradėjau naudotis navigacinėmis programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose.
Nesukau galvos ir šį kartą, kaip čia geriau surasti teisingą kelią per Balsius. Tiesiog įvedžiau Balsių mokyklos pavadinimą ir už keleto posūkių prieš akis išvydau modernaus fasado pastatą su užrašu „Balsių mokykla“. Tai pirmoji po Nepriklausomybės paskelbimo Vilniuje pastatyta mokykla, projektuota pagal skandinavišką švietimo įstaigų pavyzdį.
Pažintinio tako toli ieškoti nereikia, pirmasis informacinis stendas matosi ties stadioną juosiančia tvora. Gėtės žodžiais prasidedančiame stende paminėti rėmėjai ir partneriai, be kurių tako, ko gero, nebūtų, bei mokytojos, sugalvojusios kiek paįvairinti ugdymo procesą. Jau iš pavadinimo galima suprasti, jog šiame take kartas nuo karto pravedamos gamtos pažinimo ir botanikos pamokos.
Žingsniuojant palei tvorą nutiestu sutankinto grunto taku, net pasilenkti reikia, kad perskaityčiau žemus ir smulkiu šriftu parašytus informacinius stendus. Nors, jei atvirai, atidžiai jų visų neskaitau. Išpuikau besilankydamas nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kur nauji ir šiuolaikiškai įrengti pažintiniai takai stebina ne tik gražia gamta, bet ir įtraukiančiais informaciniais stendais.
Klausimas, ar tie moksleiviai, kurie patys čia vaikšto, o gal su mokytoju eina, nėra dar labiau išpuikę? Visgi žodis „išpuikęs“ čia visai netinka, tai tik informacijos pateikimo klausimas. Sudominus ir pateikus informaciją taip, kad ją būtų lengva įsisavinti, mokymosi ir pažinimo procesas vyksta produktyviau, tad kodėl žinias vis dar bandoma perduoti senais ir mažiau efektyviais metodais?
Taip, vertinu šį pažintinį taką ne kaip mokymo priemonę, o kaip lankytiną objektą visų Lietuvos pažintinių takų kontekste. Juk jis ne šiapus, o anapus mokyklos tvoros. Jis atviras ir dideliems, ir mažiems, nesvarbu, iš kokio Lietuvos kampelio jie būtų.
Turbūt mokykla jį mato kitaip. Neabejoju, kad kartu einantis mokytojas pažinimo procesui suteikia daug daugiau vertės, papasakodamas apie stenduose aprašytus medžius ir kitus augalus, jų vertingas savybes, panaudojimą ir augimo sąlygas. Be to, dar viską galima pamatyti gyvai, paliesti ranka, pauostyti. O tai yra kur kas geriau nei apie tai skaityti ar klausyti sėdint mokyklos suole.
Jis atviras ir dideliems, ir mažiems, nesvarbu, iš kokio Lietuvos kampelio jie būtų.
400 metrų ilgio pažintiniame take, kuris beveik visą laiką driekiasi palei mokyklos tvorą, dar yra fizinio aktyvumo ir laisvalaikio erdvė. Basų kojų tako fragmentai, knygų namelis, šachmatų aikštelė ir poilsiavietė, kuri pilna judesio net ir vasarą.
Balsių pažintinio-botaninio tako verte tiek mokyklos moksleiviams, tiek visai Balsių bendruomenei abejoti nereikia, bet tobulėti yra kur. Stumdama vaikišką vežimėlį jauna mama „permeta“ akimis vieną iš stendų, bet labiau iš nuobodulio, nei dėl įdomumo.
Suprantu ją, „neužkabina“ tekstas. O jei informacija ten būtų pateikta kitaip? Skaityčiau aš, skaitytų ta mama, skaitytų ir vaikai, gal net mokytojo nereikėtų, nes mūsų visų smegenys veikia bemaž vienodai.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
