„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mažasis Berlynas: Vokietijos kaimas, kuriame vis dar stovi Šaltojo karo metų siena

Nedideliame kaimelyje maždaug pusiaukelėje tarp Berlyno ir Miuncheno – vos 50 gyventojų ir vienas baras. Ir visgi Mödlareuth kasmet pritraukia dešimtis tūkstančių turistų, rašo BBC. Vos atvykus aišku, kodėl čia jie traukia. Tarp 18-os namų ir tvartų driekiasi 100 metrų ilgio balta betoninė siena, kuri kadaise buvo žymiosios sienos tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos dalis. 
Mödlareuth kaimelis Vokietijoje 1986 arba 1987 m.
Mödlareuth kaimelis Vokietijoje 1986 arba 1987 m. / Flickr/Jonn Lilyea nuotr.

Fiziškai nesujungta nuo žymesnės Berlyno sienos, Vidinė Vokietijos siena buvo beveik 1,4 tūkst. km ilgio ir atskyrė Vakarų bei Rytų Vokietiją, kai pastarąją 1949 m. įkūrė sovietai. Pasienio įtvirtinimai pradėjo griūti tik 1989 m. Mödlareuth plyti tiesiai ant buvusios sienos, o tai reiškia, kad ramus kaimelis kadaise buvo padalintas į socialistinius rytus ir kapitalistinius vakarus.

Betoninis gargaras dabar dalis Mödlareuth muziejaus, kuriam priklauso ir sargybinių bokštelis, metalinės tvoros, griežtai saugomos sienos rekonstrukcija ir kiti reliktai. Anksčiau minėtas baras, kuris atidarytas 2002 m., pavadintas „Zum Grenzgänger“ – „Sienos perėjūnas“, o pats kaimelis vis dar vadinamas Mažuoju Berlynu.

Šiandien ginkluotus karius pakeitę fotoaparatais apsikarstę turistai. Nors dabar lankytojai ir vietiniai gali laisvai vaikščioti iš vienos kaimelio pusės į kitą, nepaisydami įspėjamųjų ženklų, jie iš tiesų kerta dar vieną – ne taip gerai matomą – sieną tarp Bavarijos ir Tiuringijos federalinių žemių.

VIDEO: Prieš 30 metų griuvo Berlyno siena: politikai žadėjo, kad tokios sienos niekada nebus

Istorija, kaip šis kaimas anksčiau priklausė dviem priešingoms politinėms, ekonominėms ir socialinėms sistemoms, ir kuo siena svarbi ir šiandien, yra be galo įdomus pasakojimas, kuris prasideda nuo upelio.

1810 m. palei Tannbach upelį buvo padėti akmenys, žymintys sieną tarp dviejų suverenių Vokietijos žemių – naujai išsiplėtusios Bavarijos karalystės ir Reusso jaunosios linijos kunigaikštystės. Ir šiandien galima pamatyti šiuos akmenis, kurie paženklinti raidėmis „KB“ bei „FR“.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Mödlareuth kaimelis Vokietijoje
„Wikimedia Commons“ nuotr./Mödlareuth kaimelis Vokietijoje

Abi pusės tapo suvienytos Vokietijos imperijos dalimi 1871 m. Po Pirmojo pasaulinio karo, kartu su Bavarijos ir Tiuringijos žemių suformavimu, senieji akmenys ir Tannbach upelis įgavo naują reikšmę. Visgi ji išryškėjo tik po Antrojo pasaulinio karo, kai ši vandens siena kaimą ir jo gyventojus atvedė į priešakines konfrontacijos Europoje linijas.

1945 m. pokarinė Vokietija buvo padalinta į keturias zonas, kurias kontroliavo sąjungininkai – JAV, Britanija, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga. Mödlareuth taip pat skilo. Demarkacijos linija lėmė, kad Tiuringija pateks Sovietų Sąjungos priežiūrai, Bavarija – amerikiečių. Berlynas buvo padalintas specialiai, tuo tarpu apie Mödlareuth tikriausiai nė vienas sprendimus priėmęs pasaulio lyderis nė nebuvo girdėjęs. Tai reiškia, kad kaimas netyčia pateko į tokią situaciją.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Mödlareuth kaimelis Vokietijoje 1949 m.
„Wikimedia Commons“ nuotr./Mödlareuth kaimelis Vokietijoje 1949 m.

Reikia paminėti, kad kaimo gyventojai vis tiek galėjo kirsti upelį ir vaikščioti pirmyn-atgal, nors juos dažnai sustabdydavo dokumentų patikrai. Tačiau augant įtampai tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų bei Šaltajam karui intensyvėjant, Tannbach upelis pradėjo žymėti vis didėjančią atskirtį.

1949 m. upelis tapo sienos tarp naujai įkurtų Vokietijos demokratinės (Rytų) ir Federalinės Vokietijos (Vakarų) respublikų. Siena driekėsi nuo Baltijos jūros, netoli Liubeko, šiaurėje iki vietos, kur šiaurinė Bavarijos siena susitinka su Čekijos žemėmis rytuose. Visos šalies žmonės tapo padalinti, tačiau Mödlareuth kaimelyje buvo atskirta nedidelė bendruomenė.

Ši skirtis dar labiau paaštrėjo 1952 m., kai neįspėjus buvo uždaryta siena, nes buvo baiminamasi masinės emigracijos į Vakarų Vokietiją.

Mödlareuth gyventojai stebėjo kasdien stiprinamą per jų kaimelį einančią sieną. Iš pradžių tai buvo 10 metrų pločio kontrolės zona, tuomet atsirado tvora, spygliuota viela, o galiausiai 1966 m. – betoninė siena. „Mödlareuth buvo itin gerai pastatyta ir griežtai saugoma sienos dalis“, – BBC sakė muziejaus direktorius Robertas Lebergenas. Anot jo, ypatingas dėmesys šiai vietai skirtas atsižvelgiant į tai, kad visai netoli sienos rytinėje pusėje jau namuose gyveno žmonės. Vėliau pasienis net buvo nužymėtas minomis.

700 metrų ilgio ir 3,3 metrų aukščio siena neturėjo praėjimo punktų, ir Mödlareuth tapo visiškai padalintu į dvi dalis. Siena čia iškilo praėjus penkeriems metams po Berlyno sienos, ir netrukus JAV kariai kaimelį praminė Mažuoju Berlynu.

Flickr/Hellebardius nuotr./Mödlareuth kaimelis Vokietijoje
Flickr/Hellebardius nuotr./Mödlareuth kaimelis Vokietijoje

Siena reiškė žymiai daugiau nei vien tik sugadintą kaimelio vaizdą. Rytuose likusiems žmonėms galiojo komendanto valanda, jie negalėjo laisvai keliauti, rengti susirinkimų sutemus ir pan.

Rytų pusei panirus į sovietinę tamsą, Vakarų Mödlareuth staiga susilaukė daug dėmesio. Žmonės iš Vakarų Europos pradėjo čia važiuoti tam, kad pamatytų neįprastą kaimelį. Čia lankėsi net JAV viceprezidentas George'as H.W.Bushas, kai su oficialu vizitu atvyko į Federalinę Vokietijos respubliką 1983 m. Kai siena pagaliau buvo atverta 1989 m., jis atsiuntė pasveikinimą kaimelio žmonėms.

Dėmesys Mödlareuth išliko net ir pradėjus daug laiko po sienos griūties, nes kaimelis nusprendė išlaikyti 100 metrų buvusių įtvirtinimų. Turistai plūsta to pamatyti, o gyvenimas čia atrodo grįžęs į senąsias vėžes. Tačiau politinė siena vis dar likusi, nors ir keliautojams nepastebima.

Tai, kad kaimas priklauso dviem Vokietijos žemėms, lemia įvairius skirtumus. Pavyzdžiui, gyventojai turi skirtingus pašto kodus, automobilių registracijos numerius, telefono kodus. Yra ir du merai. Kai kurios moksleivių atostogos nesutampa.

Siena taip pat daro įtaką ir vietos gyventojų tapatybei. „Jie visų pirma yra Mödlareuth gyventojai, bet tuomet jie yra arba tiuringiečiai, arba bavarai“, – aiškino R.Lebergenas. Jo teigimu, kartais žmonės taip ir kalba – Tiuringijos dalyje gyvenantys sako einantis aplankyti bavarų ir atvirkščiai. Šalyje, kuri sukurta remiantis federalizmo principais, tai yra svarbi skirtis.

Netgi sveikinamasi šiek tiek kitaip. Tiuringiečiai paprastai sako „Guten Tag“ (laba diena), o bavarai dažniau sveikinasi „Grüss Gott“ (kilęs iš „Telaimina Dievas“). Šiek tiek skiriasi ir priebalsių tarimas, pavyzdžiui, R raidės.

Bet kaimo gyventojai vieningi – jie stato bendrą Kalėdų eglę, kartu švenčia šventes ir mini sienos griuvimo metines.

„Žmonės paprastai 1989 m. lapkričio 9 d. sieja su Berlyno sienos griuvimu, bet tą naktį patikros punktai buvo atverti ir palei visą Vidinės Vokietijos sieną“, – sakė R.Lebegernas. Per kelias valandas žmonės ne tik galėjo laisvai keliauti iš Rytų į Vakarų Berlyną, bet ir iš Rytų Vokietijos į Vakarų.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Mödlareuth kaimelis Vokietijoje 1989 m.
„Wikimedia Commons“ nuotr./Mödlareuth kaimelis Vokietijoje 1989 m.

Kadangi Mödlareuth nebuvo patikros punkto, reikėjo fiziškai nugriauti dalį sienos, kad gyventojai galėtų patekti į kitą jos pusę. Praėjus lygiai mėnesiui, gruodžio 9 d. oficialiai buvo atidarytas nedidelis perėjimo punktas.

Berlyne sienos griūtis suvienijo nepažįstamus, kurie užsiropštę ant sienos piešė grafičius, o Mödlareuth kaimelyje betono griuvimas leido vėl susitikti giminaičiams ir kaimynams. Gyventojai šventė su gėrimais ir Thüringer Rostbratwurst – Tiuringijoje šimtus metų gaminamomis dešrelėmis.

Šiemet Mödlareuth gyventojai irgi švenčia sienos griuvimo 30-metį. Bus šviesos instaliacijos, vyks senovinių Rytų Vokietijos mašinų paradas. Antras renginys vyks gruodžio 9 d., kai siena buvo oficialiai atidaryta. O Tannbach upelis ir iki šiol ramiai sau čiurlena netoliese.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“