Daugiau apie Maroką skaitykite tinklaraštyje „Blondinė Maroke“
Bangų gaudymas visuomet buvo mano romantiška svajonė, kurią sužlugdė vietinis instruktorius, sužinojęs, kad… nemoku plaukti. Plaukti taip ir neišmokau, tačiau nusprendusi aplankyti Agadyrą visuomet nakvoju būtent Tagazute.
Viena iš priežasčių – Agadyre nėra hostelių, ir nors juose dažnai renkuosi privatų kambarį, tačiau dievinu draugišką ir kosmopolitišką hostelių atmosferą. Į Tagazutą susirenka kitokie keliautojai – jiems neaktualūs standartiniai „viskas įskaičiuota“ paketai, jie nebijo iššūkių ir yra truputį romantikai. Jiems patinka stebėti, kaip žvejai iš jūros parvelka savo valtis; patinka vakare išlįsti į vietinius restoranus, kuriuose visi jaukiai ragauja šviežią žuvį. Jie truputį nutrūktgalviai, nes nebijo susirasti vietinį taksi ar autobusą, derėtis su vairuotoju, pasiklysti vaikščiojant gamtoje ar, žinoma, čiuožti bangomis iki išprotėjimo.
19 km nuo Agadyro nutolęs Tagazutas lengvai pasiekiamas vietiniu autobusu arba taksi. Vietinis „Alsa“ autobusas nr. 32 arba 33 išvyksta iš Mohamedo V aveniu, stotelės „Wilaya“, esančios priešais „Shems“ kazino (čia rasite stotelės vietą pažymėtą žemėlapyje). Kelionės trukmė – apie 35 minutės, kaina – 7,5 Dh (apie 0,60 eur). Privatus taksi, jei mokėsite derėtis, kainuos apie 120 dh (apie 10 eur).
Tagazutas – mažas miestas, kurio turbūt beveik pusė gyventojų išgyvena iš turizmo, turi įkūrę hostelius, banglenčių nuomos punktus, restoranus, kavines. Tai puiki vieta šeimoms su vaikais, nes studiją su vaizdu į vandenyną galima išsinuomoti ir už 30 eurų nakčiai, maistas nebrangus, o šviežią žuvį rytais žvejai parduoda už keleto žingsnių esančiame paplūdimyje. Be banglenčių valdymo pamokų kai kuriuose hosteliuose vyksta jogos kursai, keliautojai aplanko netoliese esantį Rojaus slėnį (Paradise valley).
Beje, dauguma hostelių siūlo „viskas įskaičiuota“ paketus aktyviems keliautojams – į kainą įeina apgyvendinimas, pusryčiai, pietūs, vakarienė, jogos, surfinimo pamokos, pervežimas ir ekskursijos. Tikras rojus ir alternatyva tiems, kurie atostogų metu nenori niekuo rūpintis. Beje, geriausios bangos, sako, būna žiemos sezonu, nuo lapkričio iki kovo.
Taip pat verta aplankyti šalia esančius kaimus, kaip kad mano mėgstamas Aourir arba dar kitaip Bananų kaimas, kuriame auginami bananai!
Įdomu pastebėti, kad Tagazutas pamažu tampa vis labiau hipsteriškas, vietinės kavinės panašėja į užsienio, populiarėja loftinis dizainas, meniu, apipavidalinimai. Kaip kad mano mėgstama pusryčių kavinė – Cafe Mouja, su puikiu vaizdu į vandenyną. Tuo pačiu Tagazutas – puikus pavyzdys, kaip gera rinkodara gali paversti mažą Maroko miestą aktyvių keliautojų traukos centru.
