Kadaise Panemunė buvo labai lankoma, nes per ją driekėsi intensyvus transporto srautas, gyvenimas tiesiog virte virė. Ne paslaptis, kad daugybę metų dalis vietos gyventojų vertėsi kontrabanda – vežė cigaretes ir alkoholį. Koks gyvenimas šiame mieste šiandien?
„Žmonės čia egzistuoja, o ne gyvena, – LRT.lt sako 32-ejus metus Panemunėje gyvenanti Genutė. – Pensininkų beveik nebeliko. Tie, kurie dar čia esame, laikomės įsikibę vienas į kitą, yra besidarbuojančių ūkininkų. Dabar vien tuščių namų yra 15, apie butus net nekalbu. Mano pačios du vaikai užsienyje: dukra virš 10 metų Vokietijoje, sūnus dirba Švedijoje. Gerai, man greit 70, jau dešimtmetį esu pensijoje, o kaip gyventi čia kitiems?“
Pasak jos, prasta padėtis tiek Panemunėje, tiek kitapus Nemuno Karaliaučiuje esančioje Tilžėje. Būtent ji matyti už Genutės nugaros. Peržingsniavus ar pervažiavus Karalienės Luizos tiltą jau už keliolikos minučių galima atsidurti Rusijos Federacijoje.
Genutės pasiteiraujame, kodėl, pasak jos, situacija Panemunėje tokia prasta. Ji skuba aiškinti: „Nėra geros valdžios! Gyventų visi tikrai gerai, bet nėra tvarkos, niekas nežiūrima. O ir apskritai, ko griebtis dirbti? Už pieną gali gauti vos 18 euro centų. Pagalvokit, kiek kainuoja šienas, darbas. Ar verta ūkininkauti? Turim žemės, gyvulių. Žinoma, kažkaip stengiesi verstis, nesinori tik atsisėsti ir sėdėti. Nežinau, kaip miesto gyventojai gali grįžę sėdėti prie televizoriaus ar būti internete. Kaime gyvenimas kitoks.
O į Rusiją važiuoti dirbti irgi neverta – ten didžiausia pensija 120 eurų, skaičiuojant mūsų pinigais. Gal kur tolimiau ir galima gauti daugiau, bet čia... Tilžėje irgi tuščia, vos 2–3 žmonės pereina per dieną į tą pusę. Anksčiau būdavo eilės, o dabar tuščia.“
Kadaise Genutė sako dirbusi pašte, vėliau – taupomojoje kasoje. Tačiau dabar Panemunėje nebėra nei pašto, nei parduotuvės. „Dabar paštas atvažiuoja kilnojamas iš Tauragės. Jei ko reikia – važiuok į Pagėgius, autobusas važiuoja du kartus per dieną. Kita išeitis – važiuoti su kaimynais, jei vyksta į tą pusę. Štai reikėjo nuvykti į laidotuves, tai kaimyno sūnaus paprašiau, kad pavežtų. Tokios naujienos mažiausiame Lietuvos mieste, mes dabar esame niekam nebereikalingi“, – liūdnai konstatuoja Genutė.
Jos teigimu, norint išspręsti Lietuvos problemas, visų pirma esą reikėtų pradėti nuo Seimo. „Sūnus dirba Švedijoje. Ministras pirmininkas ten į darbą važiuoja metro. O pas mus? Kiek apsaugos reikia, kiek mašinų vežti valdžios atstovus? Pirmiausia nuo Seimo reikėtų pradėti. Kodėl mes karvių melžti važiuojame su dviračiu ar savo mašina, o kodėl jie negali į darbą vykti savo mašinomis? Ką, jų algos mažos? Čia yra Lietuvos gėda“, – piktinasi panemunietė.
Daug kas pasikeitė Panemunėje, bet apskritai gyvenimas čia nepagerėjo.
Vieno iš Panemunėje esančių namų kieme darbuojasi Andrius – tvarko pjūklą. „Kaip keičiasi Panemunė?" – klausiame Andriaus. „Aplinka gražėja, tvarko parkus, krantines. Daug kas pasikeitė Panemunėje, bet apskritai gyvenimas čia nepagerėjo. Esu čia gimęs ir augęs, darbo čia nebeturėjau, todėl teko emigruoti, o dabar trumpam vėl sugrįžau. Darbo čia nėra, o jei yra – jis labai menkai apmokamas, jautiesi neįvertintas. Dirbau lentpjūvėje, menkai mokėdavo, sunkus pragyvenimas buvo Lietuvoje“, – prisimena vyriškis.
Dėl šios priežasties jis emigravo į Belgiją. Dabar grįžo pabūti su artimaisiais, padėti darbuose. „Iš tokios algos, kokią gaudavau Lietuvoje, pragyventi neįmanoma. Užsienyje įsidarbinau legaliai, gavau normalų atlyginimą. Man pragyvenimui Belgijoje užteko. Dar ten važiuosiu. Jei pasiūlytų Lietuvoje panašų darbą ir atlyginimą, žinoma, pasilikčiau čia. Kam emigruoti, jei būtų gera alga namuose?“ – klausia Andrius.
Situacija Panemunėje dviprasmiška – matome, kad vieni namai klesti, kiti atrodo sulindę į žemę. „Klesti tie, į kuriuos parveža pinigų iš užsienio, o kurie žmonės neturi darbo – tų namai ir griūva. Labai daug panemuniečių dirba užsienyje, praktiškai visas jaunimas išvažiavęs. Čia nėra ką veikti, netgi maisto parduotuvės neturime, važiuojame į Pagėgius apsipirkti“, – paaiškina Andrius.
Visgi gyvendamas Belgijoje Andrius teigia nuolat galvojantis apie namus, jų pasiilgstantis. Vos grįžęs čia griebia meškerę ir eina prie Nemuno ar ežero. „Turime leidimus iš pasieniečių, žvejojame visur. Į Panemunę daugelis grįžta pailsėti. Pabūti su tėvais, savo gamtoje... Ką dar veikiu grįžęs? Daug pažįstamų gyvena Kaliningrado srityje. Kai turėjau vizą, nueidavau į Sovetską. Dabar vizos nesidariau – neapsimoka. Kainuoja, jei gerai pamenu, apie 160 Eur metams. Ten, Sovetske, irgi menkai apmokami darbai. Daugiau žmonės gal uždirba pačiame Kaliningrade, 120 km nuo Tilžės“, – sako Andrius.
Važiuoja dėl pigesnių degalų ir vaistų
Atvykstame į Panemunės kelio muitinės postą, kurį kirtus galima vykti į Karaliaučių. Ko žmonės eina iš Lietuvos į Rusiją?
„Dažniausiai žmonės keliauja į darbą ryte ir grįžta iš jo vakare – yra dirbančių lietuvių ten. Dar keliauja apsipirkti į Rusijos Federaciją, įsigyti pigesnių vaistų, pigesnių prekių. Dvi šalis skiria upė ir kontrolės punktas, bet tiek Rusijos, tiek Lietuvos pusėje yra likusių giminaičių, kurie tarpusavyje bendrauja, susitikinėja, eina vieni pas kitus į svečius“, – LRT.lt aiškina Bardinų pasienio užkardos specialistas Simonas Paliokas.
Specialistas sako, kad itin dažnai sieną kertančius asmenis jau prisimena, jiems jie jau žinomi. „Šiuo metu punkte nėra eilių, bet vasarą, kai prasideda atostogų metas, vyksta nemažai turistų, Rusijos piliečių. Tada susidaro nemažos automobilių eilės, kyla konfliktų, kad tenka palaukti, kol pravažiuos pasienio kontrolės postą. Yra buvę, kad ir užvožė vienas kitam, bet stengiamės paaiškinti, kodėl susidarė spūstys“, – pasakoja S.Paliokas.
Kad vasarą pasienyje eilės būna kur kas didesnės nei dabar, patvirtina ir vienas iš keliaujančiųjų Saulius. Vyriškis pasakoja vykstantis į Tilžę dėl darbinių reikalų.
„Rusai važiuoja į Palangą ilsėtis, būna didelės eilės. Migracija išauga ir per laisvas dienas. [...] Kalbant apie gyvenimą Tilžėje, tai gal ten kažkiek sunkiau nei pas mus. Kainos ten pakilo, kažkada buvo žemesnės. Bet futbolo čempionatas (vasarą Kaliningrado srityje buvo žaidžiamos pasaulio futbolo čempionato rungtynės – LRT.lt) su tuo nieko bendro neturi. Tokia situacija susiklostė ilgainiui. Algos ten truputį mažesnės, bet apskritai vidurkis panašus. Žinoma, yra skirtumas ir tarp Sovetsko ir Kaliningrado – pastarajame jos didesnės“, – LRT.lt kalba Saulius.
Kitoje eilėje stovinčioje mašinoje sėdi tėvas su sūnumi – Vytautas ir Antanas. „Važiuojame įsipilti degalų ir nusipirkti maisto produktų, – šypsosi vyriškiai. – Per mėnesį tris kartus galima atsivežti po pilną baką, daugiau neleidžia mūsiškiai. Dar duonos gali, bet mėsos ir pieno produktų – ne. Du pakelius cigarečių galima, litrą alkoholio. Neapsimoka rizikuoti vežti daugiau. Į Karaliaučių važiuojame tada, kai yra reikalų Tauragėje, specialiai nevažiuojame. Mes patys iš Telšių.“
Pasiteiravus, kiek gi kainuoja tie pigesni degalai Karaliaučiuje, Antanas išsitraukia mobilųjų telefoną ir įsijungia skaičiavimo mašinėlę. „65 euro centai benzinas, kai Tauragėje – 1,15 Eur. Beveik per pusę pigiau. Ten dar kosmetikos gali nusipirkti pigiau. Pas mus vienos rūšies šampūnas kainuoja 15 Eur, Karaliaučiuje – 6 Eur“, – kainas lygina Antanas. Vyrai sako Tilžėje sutinkantys daug lietuvių, kurie ten apsiperka.
Tuo metu klaipėdietis Dmitrijus sako keliaujantis į Tilžę pas merginą. Vaikinas sako, kad ir jis kartu prisipila pigesnių degalų.
„Galiu pasakyti, kad kainos kavinėse 20 proc. pigesnės, o maisto produktų kaina prekybos centruose panaši kaip pas mus. Gal truputį pigiau, bet nedaug. Yra vietų, kur galima nueiti, tai su drauge ir praleidžiame laiką. Ji ten studijuoja, porą kartų per mėnesį atvažiuoju aš, po to ji pas mane į Klaipėdą atvyksta. Kaip susipažinome? Nuvykau kažkada į Kaliningradą pailsėti, susipažinome, taip ir susidraugavome. Kai yra siena, geriau neplanuoti ateities. Kaip bus, taip bus“, – šypsosi vaikinas.
Iš Tilžės per tiltą atžingsniavusi Tania Lietuvoje žada aplankyti draugę. „Einu pas draugę į Panemunę. Daugybę metų taip vaikštome viena pas kitą. Nieko neketinu čia pirkti, man nieko ir nereikia. Tiesiog pabūnu su drauge, išgeriame arbatos, pasikalbame apie gyvenimą. Mes abi jau esame pensijoje, tai ko daugiau žmogui reikia tokiame amžiuje? Tik pokalbių. Žinote, jūs, lietuviai, esate labai geri ir nuostabūs žmonės. Man gera čia ateiti“, – sako Tania.
Moteris pastebi atsigavusią Panemunę, tvarkomą gyvenvietę. „Vizualiai Panemunė išgražėjusi, sutvarkyti takai, neblogi keliai. Žinau, kad labai daug žmonių iš čia emigravo, bet kiekvienas vyksta ten, kur jam geriau. Vieni atvyksta pas mus, kiti išvyksta kitur. Čia kiekvieno pasirinkimas, kam ko reikia. Tie, kurie gali susikurti geresnį gyvenimą Lietuvoje, tie lieka jūsų šalyje. Kam negerai – tas išvyksta“, – LRT.lt teigė Tania.
