Vienos didžiausių grožio ir sveikatos paslaugų klinikų Baltijos šalyse „Fi Clinica“ direktorius dr. Laurynas Jarukas pažymi, kad medicinos turizmas yra patrauklus ne tik tiesiogiai šias paslaugas teikiančiam verslui, rašoma šios klinikos pranešime spaudai. Pasak jo, ši sritis naudinga ir visai vietos ekonomikai.
„Į Lietuvą atvykę pacientai apgyvendinimo įstaigose vidutiniškai praleidžia apie savaitę. Trečdalis jų atvyksta su lydinčiais asmenimis. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros duomenimis, medicinos turistų išlaidų krepšelis yra bent 5 kartus didesnis lyginant su vietos turistų išlaidų krepšeliu. Pastarasis siekia apie 145 Eur“, – sako Kaune pagrindinę būstinę turinčios klinikos direktorius.
Pasak jo, šalies potencialą sveikatos turizmo srityje didina tai, kad turime vienus geriausių gydytojų pasaulyje. Taip pat naudojame pažangias technologijas ir siūlome konkurencingas paslaugas. Nepaisant to, sveikatos turizmas Lietuvoje dar nėra pakankamai išplėtota sritis. Trūksta fizinės ir paslaugų infrastruktūros bei reklamos.
Užsieniečiai vertina greitį ir kokybę
Dr. L.Jarukas sako, kad užsieniečiai Lietuvą medicininėms procedūroms renkasi dėl gero vertės pasiūlymo – tinkamo kainos, kokybės ir prieinamumo santykio.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ortopedinių operacijų reikia laukti apie 4 metus. Privačiose klinikose tiek laukti, aišku, nereikia. Bet operacijos kaina gali būti 2 ar 3 kartus didesnė nei Lietuvoje“, – pavyzdį pateikia Dr. L.Jarukas.
Pasaulinė medicininio turizmo rinka 2021 m. buvo vertinama 76,8 mlrd. JAV dolerių.
Skaičiuojama, kad bendra šalies medicininio turizmo paslaugų eksporto vertė pernai viršijo 100 mln. Eur. Pasaulinė medicininio turizmo rinka 2021 m. buvo vertinama 76,8 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2027 m. jos vertė pasieks beveik 161 mlrd. JAV dolerių.
Kiti valstybės prioritetai
Asociacijos „Lietuvos medicinos turizmo klasteris“ vadovas Gražvydas Morkus teigia, kad potencialo Lietuvos medicinos turizmo ir šių paslaugų eksporto srityje yra daug. Jis priduria, kad nėra galimybių potencialą realizuoti, nes trūksta valstybės dėmesio. Privatus verslas nėra pajėgus atstoti valstybės mastu veikiančią strategiją, tarptautinės rinkodaros ir klientų pritraukimo programas.
„Mes jau daug metų siekiame sudominti valdžią medicininio turizmo rinka. Bet rezultato nėra, nors medicininis turizmas, įvairiais skaičiavimais, generuoja nuo 4 iki 11 kartų daugiau pinigų nei įprastas turizmas.
Kol egzistavo turizmo departamentas, mes su juo dar rasdavome bendrą kalbą – verslas buvo kviečiamas į verslo misijas, parodas ir t. t. Kai departamentas buvo perorganizuotas, aktyvi veikla baigėsi“, – pasakoja G.Morkus ir priduria, kad Lietuvos turizmo plėtros programoje iki 2020 m. sveikatos turizmas tarp prioritetų buvo, tačiau naujoje plėtros programoje jo nebeliko.
Anot jo, Lietuva turi tam tikrą unikalumą, kurį galima būtų išnaudoti tarptautinei reklamai. Tai – su mineraliniais vandenimis susijusios paslaugos. Bet nei jomis, nei kitomis medicinos ar sveikatinimo paslaugomis Lietuva nėra garsinama.
„Mūsų šalies su tokiomis paslaugomis niekas neasocijuoja, nes su tuo nėra dirbama. Buvome netgi sugalvoję tokią kampaniją, norėjome pavadinti Lietuvą Europos sanatorija. Bet tai neįvyko“, – prisimena „Lietuvos medicinos turizmo klasterio“ vadovas.
Kaunas – medicinos turizmo centras?
Prieš kelis metus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai atlikto medicininio turizmo galimybių studijas.
Skaičiuojama, kad šalyje iš užsienio atvykstantiems pacientams per metus atliekama daugiau nei 20 tūkst. chirurginių operacijų, iš jų maždaug pusė atliekama Kaune. Tačiau, nors Kaunas turi potencialo medicinos turizmo srityje, šiuo metu didžiausias dėmesys krypsta į inžineriją.
„Mes Kaune esame įsivardiję medicininį turizmą, kaip besivystantį ir nemažai potencialo augti turintį sektorių. Tačiau prioritetų eilėje jis – ne pačioje aukščiausioje vietoje ir neužima tokių pozicijų, kaip elektronika, mechanika ar IT verslas. Šie sektoriai yra prioritetų viršuje, nes jie tampa ekonominiais miesto varikliais.
Vertiname, kad Kauno technologijos universiteto (KTU) potencialas išnaudojamas iki 60 proc. Palyginti, LSMU – apie 20–25 proc. Visas iniciatyvas palaikome, medicininio turizmo sektoriaus potencialą suvokiame, bet manome, kad čia garvežys turėtų būti privatus sektorius“, – sako „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.
Anot jo, bendroji miesto infrastruktūra tobulėja. Norint geriau išnaudoti medicininio turizmo rinką reikia daugiau skrydžių ir kokybiškų paslaugų teikėjų iš privataus verslo. Tiesa, jis pripažįsta, kad ir tinkamų patalpų Kaune rasti nėra lengva. Tačiau jis pabrėžia, kad investuotojams išsakius norą plėstis Kaune, galima būtų svarstyti ir apie tam skirtą NT projektą.
„Kai kurios klinikos įsikuria ir biurų patalpose. Bet ir laisvų biurų Kaune nėra tiek jau daug. Žiūrint holistiškai, manau, reikėtų galvoti apie didesnį objektą, kuriame būtų teikiamos kompleksinės paslaugos – sveikatinimo, apgyvendinimo ir kitos, papildomos. Tikrai negalime konkuruoti vien kaina, turime išlaikyti paslaugų kokybę. Tam reikia ir kompleksiškesnių, daugiau pridėtinės vertės teikiančių paslaugų. Aplink tokį darinį galima būtų lipdyti ir rinkodaros bei komunikacijos veiksmus“, – svarsto A.Veršinskas.
Konkurentai užsienyje stiprinasi
Pasak G.Morkaus, sektini valstybinio sektoriaus skatinimo programų pavyzdžiai yra Tailande, Sakartvele, Graikijoje ir lietuvių pamėgtoje Turkijoje.
„Pavyzdžiui, kartvelai pritraukė didžiules investicijas iš amerikiečių, kurie ten pastatė klinikas ir kitą infrastruktūrą. Be investuotojų jie galimai iki šiol neturėtų pajėgumų, kaip ir mes dabar neturime. Turime puikus gydytojus ir sąlygas, bet neturime galimybių priimti pacientus. Ir kalbu ne tik apie apgyvendinimą. Neturime pakankamai laisvų palatų, laisvų gydytojų, slaugytojų. Ypač trūksta personalo, mokančio Skandinavijos šalių ir kitas užsienio kalbas“, – sako G.Morkus.
Kartvelai pritraukė didžiules investicijas iš amerikiečių, kurie ten pastatė klinikas ir kitą infrastruktūrą.
Be to, pasak jo, Lietuva nėra sudariusi sutarčių su kitomis šalimis dėl gydymosi Lietuvoje. Nera suderintos ir paslaugų akreditacijos.
„Pavyzdžiui, Norvegijos „Sodros“ atitikmuo yra pasirašęs sutartis su Ispanijos gydyklomis ir kompensuoja savo piliečių gydymą bei sveikatinimą jose. Norvegai mielai ten važiuoja, nes Ispanijoje, jų požiūriu, viskas kainuoja gerokai pigiau. Jie ten ir gydosi, ir pailsi.
Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos ES reglamentuojamos, berods, nuo 2011 m. Tačiau Lietuva nėra pasirašiusi nei vienos tokios sutarties. Savo ruožtu ne ES šalių gyventojams vis dar yra sudėtinga gauti medicinines vizas į Lietuvą“, – apibendrina asociacijos vadovas.
