Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis biologas Remigijus Dailidė sako, kad medūzų gyvenimo ciklas trumpas. Vaizdžiai tariant, jų vaikai atsiranda gegužės pabaigoje, birželio pradžioje, o liepą mes matome jas 2–4 centimetrų ar net 8 cm dydžio. Spalio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje jos išnyksta.
Pas mus paplitusi paprastoji medūza (Aurelia aurita), sutinkama beveik visuose pasaulio vandenynuose, R.Dailidės teigimu, žmogui nekenkia, jeigu oda nėra jautri kokiems nors dirgikliams. Pasak biologo, mažų vaikų rankyčių oda yra jautresnė, todėl nereikėtų jiems leisti žaisti su medūzomis, nes yra tikimybė, kad jos gali nudilginti. „Nesu girdėjęs, kad kas nors būtų kreipęsis dėl Baltijos jūros medūzų į medikus“, – sakė jis.
Jam antrino ir Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto daktarė Jūratė Lesutienė: „Aurelia aurita medūzos nėra nuodingos, jas galima liesti. Tokių atvejų, kad jos sukeltų kokias nors alergijas, nežinau. Jau yra registruotos Baltijos jūroje invazinės medūzų rūšys, tačiau jos yra tose vietose, kur druskingumas didesnis. Prie Lietuvos krantų druskingumas labai mažas, tad tikrosios jūrinės medūzos, kurios dilgina, tikrai iki mūsų neatkeliaus.“
Biologo R.Dailidės teigimu, bakterijų Baltijos jūroje būna visada. Jų kiekis priklauso nuo bakterijos rūšies ir gamtinių sąlygų. „Yra tik teorinė galimybė, kad jos gali kenkti žmogui, ir tik tada, jeigu paklius į burną. Žinoma, įlankose gal geriau nesimaudyti. Atviroje jūroje, kur vėjas, kur vanduo maišomas, jų koncentracija yra nedidelė, o įlankose, kur vėjas suplukdo biogenines medžiagas, be abejo, yra labai geros sąlygos bakterijoms daugintis. Jos dauginasi geometrine progresija – per tam tikrą laiką jų gali atsirasti 30–60 kartų daugiau, jos gali žaibiškai užpildyti tam tikrą teritoriją. Bakterijos gali sukelti pavojų, jeigu žmogus šoka pasimaudyti į šiltą įlanką, mėgsta prisisemti į burną vandens, o paskui jį išspjauti. Šios bakterijos pavojingiausios tada, kai pakliūna į vidaus organus“, – aiškino biologas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Brigitos Kairienės teigimu, Vibrio bakterijos nėra naujas reiškinys, jos vandenyje gali daugintis esant tam tikroms sąlygoms: mažam vandens druskingumui ir jūros vandeniui sušilus iki +20 laipsnių. Klaipėdos departamente užkrečiamųjų ligų atvejų, sietinų su maudymusi Baltijos jūroje, nebuvo registruota.
Jos teigimu, duomenų apie Baltijos jūros vandens užterštumą Vibrio bakterijomis Klaipėdos departamentas neturi. Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro prognozę, šiuo metu Baltijos jūroje yra tinkamos sąlygos joms daugintis.
Pasak B.Kairienės, vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes. Dažniausiai ji pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. ir tęsiasi apie tris dienas. Kai kurios Vibrio rūšys patekusios į žaizdą gali sukelti odos infekciją.
B.Kairienės manymu, jeigu Baltijos jūros vandens temperatūra laikysis +20 laipsnių, tikėtina, kad jame gali daugintis Vibrio bakterijos.
