Į vietą atvykstame likus 15 minučių iki išplaukiant laivui. Nors buvome susiplanavę atvykti kur kas anksčiau, tačiau autobusas važiuoja pagal maršrute nustatytą laiką ir atvykstame nei minutės anksčiau.
Prie kasų rikiuojasi eilės – daugiausia šeimos su vaikais. Bilietas suaugusiam 42 JAV dolerių, vaikams – 26 doleriai, o mažamečiai iki 3 metų į laivą įleidžiami nemokamai.
Perkamės bilietus, gauname nurodymus, kur reikia laukti laivo, ir kartu su daugiau nei šimtu amerikiečių lūkuriuojame pavėsyje ir laukiame savojo laivo.
Oras lepina – nors dar vidurdienis, bet termometro stulpeliai jau kopia virš 90 Farenheito laipsnių, o tai yra apie 33 laipsniai mūsų taip pasiilgto Celsijaus. Neabejotinai karščiausia diena šią vasarą!
Žinia, jog tris valandas reikės praleisti ant denio nuteikia pozityviai. Laukdami laivo prieplaukoje sulaukiame dviejų žavių palydovių, kurios, kaip kokios pradinių klasių mokytojos, surikiuoja visus į eilutę ir taip vorele patraukiame link laivo.
Prieš lipant į laivą kiekviena grupė yra nufotografuojama, nori to ar nenori. Žinoma, viskas daroma su ta mintimi, jog vėliau fotografiją jūs norėsite įsigyti, sumokėdami 5 dolerius.
Gali nepirkti, bet atsisakyti sunku, kai prie tavęs laive prieina palydovė rodydama tavo nuotrauką ir siūlydama ją įsigyti?
Nors žmonių skaičius nemažas, tačiau laivas didelis ir stumdytis pečiais nereikia. Laisvai gali prieiti prie borto ar rasti, kur atsisėsti. Laive, žinoma, įrengtas baras su užkandžiais, o kainos tokios pat, kaip kad įprastame restorane: alus kainuoja 6 doleriais, užkandžiai – tarp 3-7 dolerių.
Vis dėl to geriau būtų buvęs tik alus, nes siūlomi mėsainiai ir sumuštiniai yra žemiau kritikos ribos.
Banginiai mėgsta dėmesį bei „žaisti“ aplink laivus, o kad vis sugrįžtų į tą pačią vietą laikas nuo laiko yra maitinami ten pat. Mitai apie įmontuotus GPS imtuvus ar kitus prietaisus paneigti.
Iki banginių stebėjimo vietos plaukėme valandą. Visą kelionės laiką spėliojome, iš kur ir kaip jie sužino, kur banginiai tuo metu yra, ir kur reikia plaukti.
Kaip vėliau išgirdome, banginiai mėgsta dėmesį bei „žaisti“ aplink laivus, o kad vis sugrįžtų į tą pačią vietą laikas nuo laiko yra maitinami ten pat. Mitai apie įmontuotus GPS imtuvus ar kitus prietaisus paneigti.
Plaukiant laivu prasukome pro paplūdimį, kuriame buvo galima pastebėti gausybę automobilių. Taip, paplūdimyje ir ant paties vandenyno kranto. Pasirodo Menkių kyšulyje (angl. Cape Cod pusiasalis) yra paplūdimių, kur sumokėjus atitinkamą mokestį gali važiuoti su automobiliu iki pat vandens.
Taigi, po valandos plaukimo, nutolus nuo kranto tokiu atstumu, jog aplink pažvelgus matai tik beribį vandenyną, vienas po kito pradėjo rodytis banginiai. Gidė duoda nurodymus, kur turėtų tuoj pasirodyti banginiai ir telieka tik aikčioti iš nuostabos. Čia jautiesi svečiu jų namuose!
Tikėjęsi pamatyti vieną ar vos keletą banginių, pamatėme keliolika: išnyrančius ir vėl neriančius, pavienius bei grupėse su savo mažyliais banginiais, purškiančius vandenį bei kitaip rodančius dėmesį.
Valandą plūduriavę ir stebėję šiuos vandenyno milžinus pajudame link kranto. Įspūdžių daugiau nei tikėjomės. Nauja diena, naujas prisiminimas, naujas įrašas.
Visą vasarą Tautvydas ir Gediminas dalinsis savo nuotykiais, pastebėjimais ir patirtimi iš šios šalies.
Savo įrašus jie publikuos „Facebook“ paskyroje T&G, taip pat dalinsis su „Pasaulis kišenėje“ skaitytojais.
